Fribūras

Fribras (pranc. Fribourg, vok. Freiburg), miestas Šveicarijos vakaruose, į pietvakarius nuo Berno; Fribūro kantono centras.

Fribūro senamiestis; Šv. Mikalojaus katedra (pastatyta 1283, bokštas 1490)

38 350 gyventojų (2018); 229 km² ploto aglomeracijoje 109 100 gyventojų.

Fribūras įsikūręs prie Saanės (Sarineʼo) upės. Per Fribūrą eina Lozanos–Berno geležinkelis ir automobilių magistralė. Mašinų gamyba, metalo, medienos apdirbimas, elektrotechnikos, chemijos, popieriaus, siuvimo, maisto pramonė. Fribūro universitetas. Aukštoji muzikos mokykla. Meno ir istorijos, lėlių, alaus muziejai.

Architektūra

Išliko vienuolynų su bažnyčiomis: pranciškonų (1256), cistersų (13 a.), augustinų (13 a., vitražai A. Balmerio, 1896, altorius 1593, architektas P. Springas). Bažnyčios: romaninė Švč. Mergelės Marijos (12 a.), Šv. Mykolo (su mokykla, 16 a.), barokinė Loreto (1648); gotikinė Šv. Mikalojaus katedra (1283–1490, vitražai J. Mehofferio, 1896–1933). 11 fontanų (iš jų – Šv. Jurgio, 1524), tiltų (Berno, 1275, Milieu, 1720, Zähringenų, 1924), įtvirtinimų (Berno vartai, 1290, Kačių bokštas, 16 a., Gottérono vartai, 1960). Gotikinė miesto rotušė (1522, architektai M. Hermannas, H. Felderis), keltuvas (1899), bankas (1982, architektas M. Botta).

2271

Istorija

Fribūras įkurtas 1157 kunigaikščio Bertholdo IV iš Zähringenų giminės. 1277–1452 miestą valdė Habsburgai, vėliau Savojos kunigaikščiai. Nuo 1481 priklauso Šveicarijos konfederacijai. 1798–1803 okupuotas prancūzų, priklausė jų satelitinei valdai Helvecijai.

Lietuviai

Nuo 1895 Fribūro universitete studijavo lietuvių, veikė jų organizacijos. 1915 Fribūre įkurtas komitetas karo belaisviams ir tremtiniams šelpti Lithuania (po 1917 perkeltas į Lozaną).