Lange Friedrich Albert (Frydrichas Albertas Lángė) 1828 09 28Wald (prie Solingeno) 1875 11 21Marburg, vokiečių filosofas. Neokantizmo Marburgo mokyklos atstovas. Habil. dr. (1869).
Išsilavinimas ir veikla
1848–51 Bonos universitete studijavo filosofiją, filologiją ir teologiją. Dėstė gimnazijose, Bonos universitete (1855–61). Nuo 1870 Ciuricho, nuo 1872 – Marburgo universiteto profesorius. Dirbo laikraščių Rhein- und Ruhrzeitung (nuo 1862), Der Bote vom Niederrhein (1865), Der Landbote (nuo 1866) redaktoriumi. 1848 dalyvavo revoliuciniuose judėjimuose įvairiose Europos šalyse. Vokietijos socialdemokratų partijos (1848), I internacionalo narys. Dėl veikalo Darbininkų klausimo svarba dabar ir ateityje (Die Arbeiterfrage in ihrer Bedeutung für Gegenwart und Zukunft 1865, iš esmės papildytas leidimas 1870) buvo politiškai persekiojamas.
Idėjos
Remdamasis I. Kanto idėja, kad įmanoma pažinti tik fenomenus, teigė, kad materializmas ir kita metafizinė sistema negali pretenduoti į galutinę tiesą, bet materializmas empiriniam pažinimui dėl savo tikslių mokslinių metodų yra vertingiausias ir yra vienintelis pagrįstas gamtos mokslų metodologijos principas. Atmetė K. Marxo materializmo sampratą. Nepripažino materializmo reikšmės metafizikai, kuri, pasak jo, įmanoma tik kaip sąvokų poezija. Religija, metafizika ir menas negali padėti tiesos paieškoms, bet jie svarbūs visuomenės gyvenime, nes tenkina dvasinius žmogaus poreikius papildydami materialiąją tikrovę. Socialinėje teorijoje pritarė visuomenės klasių santarvės idėjoms. Turėjo įtakos F. Nietzscheʼs pažiūroms.
Friedrich Albert Lange
Veikalai
Dar parašė veikalus: Fiziniai pratimai: Gimnastikos istorija, esmė ir pedagoginė bei kultūrinė istorinė reikšmė (Die Leibesübungen: Eine Darstellung des Werdens und Wesens der Turnkunst in ihrer pädagogischen und culturhistorischen Bedeutung 1863), Matematinės psichologijos pagrindai (Die Grundlegung der mathematischen Psychologie 1865), Materializmo istorija ir jo šiuolaikinės reikšmės kritika (Geschichte des Materialismus und Kritik seiner Bedeutung in der Gegenwart 2 t. 1866), J. St. Millio pažiūros socialiniu klausimu (J. St. Mill’s Ansichten über die soziale Frage 1866), Logikos studijos: Indėlis į naują formaliosios logikos ir pažinimo teorijos pagrindą (Logische Studien: Ein Beitrag zur Neubegründung der formalen Logik und der Erkenntnisstheorie 1877).