Friedrich Flick teisme Niurnberge (1947)
Flick Friedrich (Frydrichas Flkas) 1883 07 10Ernsdorf (dabar Kreuztalio dalis) 1972 07 20Konstancas, vokiečių pramonininkas.
20 a. 3 dešimtmetyje įsitraukė į metalurgijos verslą, vadovavo didžiausiai Vokietijos plieno bendrovei Vereinigte Stahlwerke AG (jai teko du penktadaliai šalies geležies ir plieno gamybos). 1932 pardavęs šią ir keletą kitų įmonių įkūrė metalurgijos koncerną Flick-Konzern (būstinė Düsseldorfe; 1985 F. Flicko sūnus Friedrichas Karlas Flickas jį pardavė).
Nuo 1933 finansiškai rėmė Nacionalsocialistų partiją (per 10 metų jai paaukojo daugiau kaip 7 mln. Vokietijos markių), 1937 tapo jos nariu. SS organizacijai kasmet skirdavo po 10 000 markių. 1933–45 darė esminę įtaką Vokietijos karo pramonei, kontroliavo okupuotų šalių metalurgijos įmones. Per Antrąjį pasaulinį karą F. Flicko įmonėse dirbo 48 000 koncentracijos stovyklų kalinių ir priverčiamiesiems darbams atvežtų žmonių (apie 80 % jų mirė). 1947 Niurnbergo teismo pripažintas kaltu už karo nusikaltimus ir nuteistas septyneriems metams laisvės atėmimo, bet 1950 paleistas į laisvę.
Iš Vakarų Vokietijoje likusio nekilnojamojo turto (Rytų Vokietijoje buvęs turtas nusavintas) 1952 suformavo naują koncerną (jam priklausė bendrovės Feldmühle, Dynamics Nobel, Buderus, Maxhütte, Kraus-Maffei ir kitos). 1955 turėjo daugiau kaip 100 nuosavų bendrovių (metinės pajamos iš jų – apie 2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). 20 a. 7 dešimtmečio viduryje buvo laikomas turtingiausiu Vokietijos Federacinės Respublikos ir vienu turtingiausių pasaulio žmonių. Atsisakė išmokėti kompensacijas per Antrąjį pasaulinį karą jo įmonėse priverstinai dirbusiems asmenims ar jų šeimoms.