Kreutzwald Friedrich Reinhold (Frydrichas Reinholdas Kròicvaldas) 1803 12 26Jõepere (Lääne-Virumos apskr.) 1882 08 13Tartu, estų rašytojas, švietėjas. Vienas aktyviausių estų tautinio atgimimo dalyvių. 1833 Tartu universitete baigė mediciną, iki 1877 dirbo gydytoju Võru mieste. 1837–43 spausdino publicistiką vokiečių kalba Tartu savaitraštyje Das Inland.
Friedrich Reinhold Kreutzwald
Nuo 1840 buvo aktyvus Estų mokslo draugijos dalyvis, estų kalba leido valstiečiams švietėjiškas knygas, kalendorius. Juose paskelbė alegorinių satyrų (žymiausia – Gudrusis lapinas / Reinowadder Rebane 1850), apsakymų iš liaudies buities (Prastuoliai / Kilplased 1857, Vėjavaikiai / Tuisulased 1858). Veikaluose (rinkiniai Skruzdėlė / Sippelgas 2 dalys 1843–61, Pasaulis ir kažkas, kas ten randama / Ma-ilm ja mõnda, mis seal sees leida on 5 t. 1848–49, Namų daktaras / Kodutohter 1879) populiarino mokslo žinias, žadino tautinę sąmonę. Veikiamas F. R. Faehlmanno ir kitų liaudies švietėjų manė, kad tautosaka yra tautinės literatūros pagrindas, todėl ėmė ją rinkti ir skelbti folkloristikos straipsnius. Pagal F. R. Faehlmanno surinktą medžiagą ir panaudodamas estų liaudies dainų motyvus bei metrus parašė vientiso siužeto epinį eiliuotą 20 giesmių kūrinį Kalevo sūnus. Epas turėjo didelį poveikį estų nacionalinės literatūros formavimuisi ir tautinio judėjimo pakilimui 1860–80. Estų poezijos sklaidai įtakos turėjo F. R. Kreutzwaldo poezijos ir vertimų iš vokiečių kalbos rinkinys Viru dainiaus dainos (Viru lauliku laulud 1865). Prie estų prozos raidos prisidėjo F. R. Kreutzwaldo sudarytas 43 pasakų ir 18 padavimų rinkinys Senovinės estų liaudies pasakos (Eestirahva Ennemuistesed jutud 1866 Helsinkyje, lietuvių kalba 1957).
1556