Murnau Friedrich Wilhelm (Frydrichas Vilhelmas Mùrnau), tikr. Plumpe 1888 12 28Bielefeld 1931 03 11Santa Monica (Kalifornijos valstija; palaidotas Stahnsdorfe, prie Berlyno), vokiečių kino režisierius. Nuo 1907 studijavo Heidelbergo universitete (vokiečių ir prancūzų filologiją). M. Reinhardto kvietimu atvyko į jo teatro mokyklą Berlyne studijuoti vaidybos meno, nuo 1912 vaidino jo Deutsche Theater. Dalyvavo I pasauliniame kare. 1919 sukūrė pirmą vaidybinį filmą Mėlynas berniuko portretas (Der Knabe in Blau). Ankstyvuosiuose filmuose (Šėtonas / Satanas, Dviveidis Janusas / Der Januskopf, pagal R. L. Stevensoną, Vakaras–Naktis–Rytas / Abend–Nacht–Morgen, visi 1920) ryšku ekspresionistinė tematika, personažai, demoniška atmosfera.
Friedrich Wilhelm Murnau
F. W. Murnau. Filmo Nosferatu. Siaubo simfonija kadras (1922, iš kairės Jūreivis – Wolfgangas Heinzas, Grafas Orlokas – Maxas Schreckas)
Pasaulinį pripažinimą pelnė sukūręs filmą Nosferatu. Siaubo simfonija (Nosferatu. Eine Symphonie des Grauens 1922, pagal B. Stokerį) – vieną žymiausių vokiečių kino ekspresionizmo filmų, kuris tapo siaubo filmų konvencija. Filmo paslaptingumas ir siaubo elementai iki šiol turi įtakos filmams apie vampyrus. Kiti žymesni filmai: Fantomas (Phantom 1922, pagal G. Hauptmanną), vadinamųjų Kammerspiele filmų klasika tapusi drama Paskutinis žmogus (Der Letzte Mann 1924), Tartiufas (Herr Tartüff 1925), kuriame Molière’o komedija pastatyta kaip filmas filme, Faustas (Faust – Eine deutsche Volkssage 1926, pagal J. W. Goethe). Nuo 1926 Holivude sukūrė dramų: Saulėtekis (Sunrise: A Song of Two Humans 1927, pagal H. Sudermanną, 3 Oskarai 1929), Keturi velniai (4 Devils 1928), Miestietė (City Girl 1930), dokumentiką imituojantį filmą Tabu (Tabu: A Story of the South Seas, su R. J. Flaherty, 1931).
F. W. Murnau praturtino kiną naujomis raiškos priemonėmis, ištobulino vadinamosios subjektyvios kameros naudojimą, daug pastangų skyrė filmo atmosferai sukurti; filmuose svarbu detalės, subtilūs psichologiniai niuansai.
1933