frgų kalbà, frỹgų kalbà, indoeuropiečių kalbų šeimos kalba. Mirusi. Vartota Mažosios Azijos šiaurės vakarų dalyje, kur frigai apie13 a. pr. Kr. atsikraustė iš šiaurinių Juodosios jūros pakrančių (dabartinės Bulgarijos ir kitur) ir įkūrė savo valstybę. Iš išlikusių negausių rašto paminklų (trumpi įrašai, glosos) frigų kalbos ryšys su kitomis indoeuropiečių kalbomis nėra galutinai nustatytas. Manoma, ji galėjo būti artima graikų, armėnų (galbūt ši yra frigų tarmių vienintelė palikuonė) kalbai, t. p. albanų, baltų, slavų kalboms. Seniausi rašto paminklai (8–3 a. pr. Kr.) rašyti į senevės graikų raštą panašiais rašmenimis, vadinamos naujosios frigų kalbos (2–3 a.) rašto paminklai – graikų raštu. Frigų kalba išlaikė archajišką indoeuropiečių kalbų gramatinę struktūrą. Išnyko apie 5 amžių.
2703