fruktozė

fruktòzė (lot. fructus – vaisius), levuliòzė (lot. laevus – kairysis), vasių cùkrus, monosacharidas ketoheksozė. Yra du enantiomerai (D‑fruktozė ir L‑fruktozė); gamtoje randama tik D‑fruktozė (kristalinė forma β‑D‑fruktofuranozė). Bespalviai bekvapiai kristalai. Gerai tirpsta vandenyje ir etanolyje.

Fruktozė labai saldi (1,5 karto saldesnė už sacharozę ir 2 kartus – už gliukozę). Yra daugelyje vaisių, uogų, daržovių, meduje (apie 50 %), sudėtinė kai kurių oligosacharidų (sacharozės) ir polisacharidų (inulino) dalis. Žmogaus organizmas fruktozę gerai pasisavina. Rezorbuojama žarnyne, fosforilinama kepenyse: susidaro fruktozės‑6‑fosfatas (veikiant fermentui heksokinazei) ir fruktozės‑1‑fosfatas (veikiant ketoheksokinazei). Fruktozės‑1‑fosfatas, veikiant jo aldolazei, skyla į dvi triozes, kurios yra svarbios medžiagų apykaitai ir energijos susidarymui. Fruktozė vartojama kaip diabetinis cukrus. Kai yra įgimtas ketoheksokinazės bei fruktozės‑1‑fosfataldolazės trūkumas, fruktozė būna kraujuje (fruktozemija) ir šlapime (fruktozurija). Jei organizme stinga fruktozės‑1‑fosfataldolazės, vartojant fruktozę sutrinka kai kurie angliavandenių apykaitos procesai, gali kilti hipoglikemija, pažeidžiamos kepenys.

D‑fruktozė

2519