Frydrichas Kuršaitis
Kuršáitis Frydrichas (vok. Friedrich Kurschat) 1806 04 24Noragėliai (Pakalnės apskr.) 1884 08 23Krantas (nuo 1946 rus. Zelenogradsk, Kaliningrado sr.; palaidotas Karaliaučiuje), Mažosios Lietuvos kalbininkas, žodynininkas, evangelikų liuteronų kunigas, kultūros veikėjas. Laikomas lietuvių kalbos rašybos vienu kūrėjų. Karaliaučiaus universiteto filosofijos garbės daktaras ir laisvųjų menų magistras (1875), Čekijos mokslų draugijos narys korespondentas (1882).
Išsilavinimas ir veikla
1836–44 Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją, lankė M. L. Rėzos vadovaujamą Lietuvių kalbos seminarą. 1844 įšventintas kunigu. 1841–83 Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro vedėjas; profesorius (1865). Buvo ir Karaliaučiaus lietuvių evangelikų liuteronų kunigas. 1849–80 savaitraščio Keleivis redaktorius (beveik vienas ir rašė).
Į lietuvių kalbą išvertė blaivybę propaguojančių knygelių, giesmių, pats jas kūrė, sudarė ir išleido giesmynų. 1843 parengė M. L. Rėzos Dainų 2 leidimai, perredagavo Biblijos lietuvišką vertimą (1865; vėliau daug kartų perspausdinta).
Mažojoje Lietuvoje organizavo lietuviškų knygų prenumeratą, sukaupė gausią biblioteką (dalis išliko pas A. Kuršaitį Miunchene). Lietuvių kalbos studijų reikalais 1872, 1874 ir 1875 lankėsi Lietuvoje. Bendravo su M. Valančiumi, A. Baranausku, A. Schleicheriu, susirašinėjo su S. Daukantu. Buvo vokiečių valdžiai ištikimas, lietuvių tautos ateitimi netikėjęs, konservatyvių pažiūrų, bet jo veikla pristabdė Mažosios Lietuvos lietuvių nutautimą.
Veikalai
Lietuvių kalbos seminaro klausytojams, būsimiesiems lietuvių parapijų kunigams ir mokytojams, parašė Lietuvių kalbos tyrinėjimus (Beiträge zur Kunde der littauischen Sprache 2 d. 1843–1849); pirmoji dalis skirta būdingiausiems vokiečių ir lietuvių kalbų prielinksniams, antrojoje (Lietuvių kalbos garsų ir kirčio mokslas / Laut‑ und Tonlehre der littauischen Sprache) pirmą kartą išsamiai aprašė lietuvių kalbos garsus ir priegaides, nustatė daiktavardžių 4 kirčiuotes.
Svarbiausias veikalas – Lietuvių kalbos gramatika (Grammatik der littauischen Sprache 1876, į lietuvių kalbą išvertė A. Tekorius 2014). Iki J. Jablonskio išsamiausiai aprašė lietuvių kalbos struktūrą, nurodė lietuvių kalbos ribas, vietą indoeuropiečių kalbų šeimoje, santykius su prūsų ir latvių kalbomis, pateikė nemažai Mažosios Lietuvos tarmių pavyzdžių. F. Kuršaičio priegaidžių ženklai – akūtas, cirkumfleksas, gravis – vartojami ir dabar. Kaip priedas prie gramatikos pridėtas skyrelis apie lietuvių liaudies dainas, paskelbta 25 dainos su melodijomis.
Dviejų dalių Lietuvių kalbos žodynui (Wörterbuch der littauischen Sprache d. 1 Deutsch‑littauisches Wörterbuch 2 t. 1870–74; d. 2 Littauisch‑deutsches Wörterbuch 1883) duomenis rinko iš Mažosios Lietuvos lietuvių gyvosios kalbos ir spausdintų šaltinių. Tekstas sukirčiuotas, antroje dalyje laužtiniuose skliaustuose surašyti žodžiai, dėl kurių autentiškumo jis nebuvo tikras.
L: Fridricho Kuršaičio autobiografija / Žmonės ir kalba Vilnius 1977; Duomenys F. Kuršaičio biografijai / parengė V. Drotvinas / Lietuvių kalbotyros klausimai 1996 t. 36.
2069