Frýdrichas Vlhelmas (Friedrich Wilhelm) 1620 02 16Berlynas 1688 05 09Berlynas, Brandenburgo didysis kurfiurstas ir Prūsijos kunigaikštis (nuo 1640). Georgo Vilhelmo sūnus, Frydricho I tėvas. Pirmasis iš Hohencolernų dinastijos. Auklėtas evangelikų reformatų dvasia, stengėsi tokią padaryti Brandenburgo valstybę. Stiprino Brandenburgo kurfiurstystės ir Prūsijos kunigaikštystės (1618 buvo sujungtos asmenine unija) integralumą. Suverenumo, absoliutinės valstybės integralumo idealu laikė Prancūziją. Tapo Prūsijos absoliutizmo pradininku. Apribojo luomų privilegijas, vykdė merkantilizmo politiką, plėtojo prekybą ir pramonę. Per Trisdešimties metų karą (1618–48) prie Brandenburgo prijungė dalį Vakarų Pomeranijos (Pomern; Pamarys).
Frydrichas Vilhelmas (miniatiūra, 1666, dailininkas Pieteris Nasonas)
Per Šiaurės karą (1655–60) dėl įsigalėjimo Baltijos jūroje palaikė ryšius ir su Lenkija, kurios karaliaus lenininkas buvo Prūsijos kunigaikštis, ir su Švedija. Vėluvos (1657 09) ir Bydgoszcziaus (1657 11) traktatais Abiejų Tautų Respublika Brandenburgo naudai atsisakė suvereno teisių į Prūsijos kunigaikštystę. Galutinai tai įteisinta 1660 Olyvos taikos sutartimi, kuria baigtas Šiaurės karas. 1686 Frydrichas Vilhelmas nuo suartėjimo su Prancūzija perėjo į sąjungą su Habsburgais; tai lėmė Brandenburgo-Prūsijos valstybės užsienio politikos kryptį iki 1740 (kai pradėjo valdyti Frydrichas II Didysis). Jis padėjo šios valstybės kilimo pagrindus. 1685 Potsdamo ediktu į Prūsiją priėmė karo pabėgėlių, tremtinių, daugiausia katalikų persekiojamų protestantų olandų ir prancūzų hugenotų (apie 20 000 žm.). Dalis jų, t. p. škotų įsikūrė ir Mažojoje Lietuvoje, pritapo prie lietuvininkų. Frydricho Vilhelmo rūpesčiu Duisburge (jis priklausė jo valdoms) įsteigtas universitetas, Berlyne – viešoji biblioteka.
415