Frýdrichas Vlhelmas I (Friedrich Wilhelm I) 1688 08 14Berlynas 1740 05 31Potsdam, Prūsijos karalius (nuo 1713). Hohencolernų dinastijos. Frydricho I sūnus, Frydricho II Didžiojo tėvas.
Sukūrė absoliutinę monarchiją. Valdovų rūmų ir kitų valdžios institucijų išlaidas sumažino 6 kartus. Buvo veikiamas pietistinių idėjų (pietizmas). Vadovavosi nuostata, kad visuomenei pakanka Biblijos ir karinio statuto, uždarė Prūsijos karališkąją mokslų akademiją (dėl to pramintas Sosto feldfebeliu, Kareivių karaliumi). Prūsijos kariuomenę padidino nuo 38 000 iki 83 000 žm. – tapo trečioji pagal dydį Europoje. Priverstinę bajorų tarnybą pakeitė mokesčiu. Išplėtė karininkijos korpusą, sukūrė stropių valdininkų, valstybės tarnautojų sluoksnį. Sudarė sąlygas Prūsijai tapti Europos didvalstybe.
Frydrichas Vilhelmas I (aliejus, 1733, dailininkas A. Pesne’as, Vokietijos istorijos muziejus Berlyne)
Frydrichas Vilhelmas I (aliejus, 1733, dailininkas A. Pesne’as, Vokietijos istorijos muziejus Berlyne)
Mažosios Lietuvos lietuvius (Prūsijos lietuviai) slėgė 1733 įvesta karinių kaimų sistema – karinius dalinius turėjo išlaikyti vietos gyventojai. Prūsijoje padarė ūkio ir administracinių teritorinių reformų (centrine valdymo įstaiga tapo Generalinė direktorija). Iki 1732–36 baigėsi pagal Frydricho Vilhelmo I planą vykdytos didžiosios vokiečių kolonizacijos Mažojoje Lietuvoje masinis etapas, per kurį buvo parengti lietuvininkų germanizavimo socialiniai ir ekonominiai pagrindai. Rūpinosi kaimo mokyklų statyba (vien Lietuvos provincijoje – 275 pradinės mokyklos), lietuviškai mokančių kunigų ir mokytojų rengimu. Lietuvininkams Frydricho Vilhelmo I skelbti ediktai, įsakai, pamokymai buvo verčiami į lietuvių kalbą. Jam valdant po sąstingio vėl plėtojosi lietuvių raštija.
415