frỹzai (frisen), Europos tauta. Gyvena Nyderlanduose (Fryzijos provincijoje, dalyje Vakarų Fryzų salų, Groningene), Vokietijoje (Saterlando srityje, Šlėzvigo-Holšteino pietuose, dalyje Šiaurės Fryzų salų, Helgolando saloje). Kaba fryzų kalba, paplitusi ir olandų kalba. Dauguma tikinčiųjų – evangelikai reformatai ir evangelikai liuteronai, yra katalikų.
Gyvensena
tradicinis fryzų namas (Tetenbüll, Šlėzvigas-Holšteinas, Vokietija)
Pagrindiniai verslai – pieninė gyvulininkystė, arklininkystė, avininkystė, žvejyba. Labai išplėtota jūreivystė ir laivų statyba. Išlikę tradiciniai amatai – audimas, moterų papuošalų gamyba; 20 amžiaus pabaigoje daug fryzų dirbo pramonės įmonėse. Išlaikė šeimos švenčių papročius.
Istorija
Pirmaisiais amžiais po Kristaus fryzų protėviai gyveno visoje pietinėje ir pietrytinėje Šiaurės jūros pakrantėje. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti dėl karų su Roma (12 prieš Kristų– 69 po Kristaus). 3 amžiuje kai kurie fryzai tarnavo Romos legionuose Britanijoje. 4 amžiuje juos pajungė saksai, 8 amžiuje – iš dalies – frankai (Fryzija). Viduramžiais fryzų etninė teritorija suskilo į kelias sritis. 11–13 amžiuje Vakarų Fryzija atiteko Olandijos grafystei, 16 amžiuje Vidurio Fryzija – Nyderlandams, 18 amžiuje Rytų Fryzija – Prūsijai. 1579 prisidėjo prie Utrechto unijos (jos nariai sukūrė Jungtinių Provincijų valstybę), kovojo su Ispanijos karaliaus Pilypo II valdžia; vėliau iš dalies išlaikė autonomiją (iki 1747 rinko atskirą štathalterį). 19 amžiaus 3 dešimtmetyje kilęs fryzų sąjūdis dėl gimtosios kalbos ir tautinės kultūros atgaivinimo sutelkė tautą. 20 amžiaus pabaigoje fryzų kalba Nyderlanduose įgijo oficialios regioninės kalbos statusą.