Frỹzija (Frisia, Friesland), istorinė sritis Nyderlanduose ir Vokietijoje prie Šiaurės jūros, tarp Maso ir Weserio upių. Didžiausi miestai: Husumas, Wilhelmshavenas (Vokietija), Leeuwardenas (Nyderlandai).
2 a. pr. Kr. čia apsigyveno germanų fryzų gentys; jos 1–5 a. iš dalies buvo pavaldžios Romos imperijai, vėliau maišėsi su anglais ir saksais. 8 a. juos nukariavo ir atvertė į krikščionybę frankai. Vėliau Fryziją mėgino pajungti Olandijos grafai ir Utrechto vyskupai, tačiau faktiškai ji liko nepriklausoma, susiskaldžiusi į daug smulkių respublikų.
15 a. Fryzijoje buvo anarchijos ir vidaus karų laikotarpis. Sritį į rytus nuo Emso upės – Rytų Fryziją – Šventosios Romos imperijos imperatorius 1464 atidavė Circksenų giminei; ji buvo savarankiška grafystė, 1744 prijungta prie Prūsijos. Teritoriją į vakarus nuo Zuidersės įlankos – Vakarų Fryziją – 1523 užvaldė imperatorius Karolis V, ji 1579 prisijungė prie Utrechto uniją sudarančių provincijų (dabar Nyderlandai). Regionas tarp Vakarų ir Rytų Fryzijos pamažu pateko į Groningeno miesto įtaką.
1815 Fryzija padalyta į Nyderlandams priklausančią Fryzijos provinciją, Hannoveriui (nuo 1866 – Prūsijai) priklausančią Rytų Fryziją bei Šlėzvigui pavaldų Šiaurės Fryzijos regioną. Vokietijai priklausančios Fryzijos dalys 1946 įėjo į Žemutinės Saksonijos ir Šlėzvigo-Holšteino žemių sudėtį.