ftiziãtrija (gr. phthisis – džiova + iatreia – gydymas), medicinos šaka, tirianti tuberkuliozę. Jos svarbiausias uždavinys – sukurti ir pritaikyti veiksmingus tuberkuliozės diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodus. Tuberkuliozės požymius aprašė Hipokratas; jis manė, kad tai paveldima ir neišgydoma liga. 1679 Sylvius (Italija) aprašė būdingus plaučių ir kt. organų pokyčius – tuberkulus, abscesus, kavernas. 1702 J.‑J. Manget (Prancūzija) apibūdino miliarinę tuberkuliozę. 1720 B. Martenas (Didžioji Britanija) paskelbė, kad tuberkuliozė yra užkrečiama liga. 1839 J. L. Schoenleinas (Vokietija) pirmąsyk pavartojo tuberkuliozės terminą. 1854 H. Brehmeris (Vokietija) ištyrė aplinkos įtaką ligos eigai ir įrodė, jog šiltas klimatas ir visavertis maistas padeda išgyti nuo tuberkuliozės; jo pastangomis Görbersdorfe (Vokietija) buvo įsteigta pirmoji sanatorija. 1865 J. A. Villeminas (Prancūzija) įrodė, kad tuberkuliozė yra infekcinė liga, kuria nuo žmogaus gali užsikrėsti galvijai, nuo šių – triušiai. Ligos sukėlėją (Mycobacterium tuberculosis) 1882 atrado R. Kochas. Aktyvaus tuberkuliozės gydymo pradininkas buvo C. Forlanini (Italija), kuris 1892 pasiūlė ją gydyti dirbtiniu pneumotoraksu. Tuberkuliozės diagnostikai daug reikšmės turėjo W. C. Röntgeno 1895 atrasti rentgeno spinduliai. 1906 prancūzų bakteriologai A. Calmette’as ir C. Guérinas, panaudodami specialiai susilpnintą galvijų mikobakterijų kultūrą, sukūrė BCG (Bacillus Calmette et Guerin) vakciną, kuri nuo 1921 pradėta plačiai naudoti skiepijimui. Iki 1943 tuberkuliozė buvo gydoma chirurginiu būdu, išsiplėtė sanatorijų tinklas; tais metais S. A. Waksmanas iš grybelio Streptomyces griseus išskyrė pirmąjį antituberkuliozinį vaistą streptomiciną. Vėliau susintetinta daugiau antituberkuliozinių vaistų, kurių deriniais gydomos įvairios tuberkuliozės formos.
Lietuvoje
Tuberkuliozę tirti pradėta 20 a. pradžioje. 1924 J. Bagdonas, A. Domaševičius, K. Grinius ir kiti įsteigė Draugiją kovai su džiova, įkūrė tuberkuliozės dispanserių, sanatorijų. 1923–29 tuberkuliozė gydyta pneumotoraksu, nuo 1925 buvo atliekamos torakoplastikos, nuo 1928 – torakokaustikos (pleuros sąaugų prideginimo) procedūros (L. Koganas). Nuo 1925 pradėti skiepyti vaikai, nuo 1946 – naujagimiai. 1954 atlikta pirmoji radikali plaučių operacija (J. Jocius).
Tuberkuliozės problemas 20 a. viduryje nagrinėjo J. Kupčinskas, J. Kazakevičius, J. Kuzma, vėliau – B. Ignatavičiūtė, D. S. Gaidamonienė, J. Gamperis, V. Minius, B. Purvaneckienė ir kiti. 1945–2003 veikė Tuberkuliozės mokslinio tyrimo institutas (nuo 2003 Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė). Iki 2003 tuberkulioze sergantys ligoniai buvo gydomi specialiose ligoninėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kulautuvoje, Šiauliuose, Šilutėje. Iki 20 a. pabaigos įvairiuose miestuose veikė tuberkuliozės dispanseriai, rajonų ligononėse – tuberkuliozės skyriai. Nuo 2003 tuberkuliozę diagnozuoja ir gydo bendrosios praktikos bei terapinių specialybių gydytojai. 1956–2003 veikė Lietuvos ftiziatrų mokslinė draugija.
737