Fudzijamà (Fuji‑yama, Fuji‑san, Fudžijamà), ugnikalnis Japonijoje, Honsiu saloje, apie 100 km į pietvakarius nuo Tokijo; aukščiausias Japonijos kalnas. Stratovulkanas. Susidaręs iš bazalto, andezito. Aukštis 3776 metrai. Kraterio skersmuo 600 m, gylis 200 m (kitais duomenimis, 500 m ir 250 metrų). Daugybė šoninių kūgių ir angų. Didesnę metų dalį viršūnę dengia sniegas. Šlaituose reti krūmynai, papėdėje bukynai; šiaurinėje papėdėje 5 patvenktiniai ežerai (Kawaguchi, Yamanaka, Sai, Motosu ir Shōji). Fudzijama – šventasis japonų kalnas, gausiai lankomas maldininkų ir turistų (daugiausia liepą–rugpjūtį, nutirpus sniegui); ši sakralinė vieta įtraukta į Pasaulio paveldo sarašą (nuo 2013). Mėgstamas japonų meno motyvas; Japonijos kraštovaizdžio simbolis. Priklauso Fudzi‑Hakonės‑Idzu nacionaliniam parkui (plotas 12 300 km2; įkurtas 1936). Viršūnėje yra meteorologijos stotis.
Fudzijama
Kasmet kalną lanko apie 200 000 žm. (apie 30 % turistai). Į viršūnę veda 4 maršrutai. Iki 2400 m aukščio įrengtas asfaltuotas kelias; vasarą kursuoja autobusai. Ugnikalnio aplinkoje (30 km spinduliu) įsikūrę apie 907 000 gyventojų.
Aktyvumas
1707–08 m. išsiveržimo vulkaninių pelenų sklaidą ir nuosėdų storį vaizduojantis žemėlapis
Manoma, Fudzijama susiformavo tarp kelių senesnių persidengiančių ugnikalnių (jų liekanos vietomis matomos šlaituose) grupės prieš 11 000–8000 metų. Ankstyvajam ugnikalnio raidos laikotarpiui (prieš 8000–4500 m.) būdingi nedideli sprogstamieji išsiveržimai, vėliau pagrindinio kraterio veikla suaktyvėjo: prieš 4500–3000 m. vyravo lavos išsiliejimai, vėliau – stiprūs sprogstamieji išsiveržimai su nedideliais lavos bei piroklastiniais srautais. Nuo 1 a. pr. Kr. prasidėjo šoninių angų aktyvumas (susiformavo daugiau kaip 100 kūgių). Nuo 470 Fudzijama veržėsi apie 20 kartų. Paskutinis (stiprus) išsiveržimas prasidėjo 1707 12 16; rytiniame šlaite iškilo keli nauji kūgiai, buvo išmesta apie 800 mln. m3 vulkaninių pelenų, kurie padengė didelę teritoriją į rytus nuo ugnikalnio (pasiekė Edą – dabartinį Tokiją, buvo sunaikinta daug pasėlių). Išsiveržimą lydintys gausūs krituliai regione sukėlė nuošliaužas ir poplūdžius.
Fudzijamos seisminiam aktyvumui (dažni nestiprūs žemės drebėjimai) stebėti šlaituose įrengtas seisminių stočių tinklas; duomenys registruojami nuo 20 a. 9 dešimtmečio pradžios.
Istorija
Pirmasis į Fudzijamą užkopė (1860 09) europietis Johnas Rutherfordas Alcockas (Didžioji Britanija).
1966 03 05 virš Fudzijamos patyrė avariją britų avialinijų (British Overseas Airways Corporation) tarpžemyninio reiso Londonas–Montréalis–San Francisco–Honolulu–Fukuoka–Tokijas–Honkongas lėktuvas Boeing 707. Nustatyta, kad orlaivis suiro ore dėl kalno aplinkoje besiformuojančių oro srovių sukeltõs anomaliai stiprios turbulencijos; jo nuolaužos nukrito Fudzijamos šlaito 1320 m aukštyje apie 16 km ilgio zonoje, visi juo skridę žmonės (113 keleivių ir 11 įgulos narių) žuvo.
Fudzijama