Fudžòu (Fuzhou), miestas Kinijos pietryčiuose, prie Taivano sąsiaurio; Fudziano provincijos centras.
3,73 mln. gyventojų (2020). Fudžou įsikūręs prie Mindziango upės, netoli jos žiočių. Upių uostas (įplaukia nedideli jūrų laivai). Oro uostas. Mašinų gamyba, juodoji metalurgija, elektronikos, farmacijos, chemijos, tekstilės (šilko, medvilnės), medienos apdirbimo, popieriaus, maisto pramonė. Apie 8 km nuo Fudžou, Mavei gyvenvietėje, yra viena seniausių Kinijoje laivų statykla (nuo 1866). Skėčių gamybos, lako, dramblio kaulo, porceliano, bambuko, medžio, metalo dirbinių amatai. Karštosios mineralinės versmės. 8 universitetai, svarbiausi: Fudziano normalinis universitetas (įkurtas 1907), Fudžou universitetas (įkurtas 1958), Fudziano žemės ūkio ir miškininkystės universitetas (įkurtas 1936). Kinijos mokslų akademijos Fudžou mokslinio tyrimo institutas. Budistų šventyklos: Sičano (pastatyta Tangų dinastijos valdymo laikotarpiu; restauruota 20 a. aštuntame dešimtmetyje), Baltoji pagoda (10 a.; 41 m aukščio).
Sičano šventykla Fudžou
Istorija
Fudžou pradėjo kurtis 2 a. prieš Kristų. 1842 miestas atidarytas prekybai su Didžiąja Britanija. 1940–45 okupuotas Japonijos. 1984 paskelbtas atviruoju uostu. Per 1986 archeologinius tyrinėjimus Fudžou priemiestyje rasta Pietų Sungų dinastijos (1127–1279) Huangšengo kapavietė, kurioje palaidoti vyras ir moteris su gausiomis įkapėmis; išliko drabužių fragmentų, įvairių raižytų daiktų, sidabrinių valgomųjų lazdelių.
Fudžou