fugãsas (pranc. fougasse < lot. focus – židinys), sprogstamosios medžiagos užtaisas, įleidžiamas į žemę, dedamas į objekto vidų, po vandeniu ir sprogdinamas numatytu laiku. Kartu su sprogstamąja medžiaga gali būti naudojamas: branduolinis užtaisas (branduolinis fugasas, arba branduolinė mina), nuodingosios medžiagos (cheminis fugasas), padegamosios medžiagos (padegamasis fugasas), metalo gabalai ar sukarpyta viela (skeveldrinis fugasas), ant fugaso korpuso sudedami akmenys (akmensvaidis fugasas). Povandeninis fugasas turi vandens nepraleidžiantį apvalkalą. Paprastai fugasas panardinamas negiliai į vandenį arba dedamas ant dugno. Naudojamas priešdesantinėms kliūtims sudaryti. Branduolinis fugasas sudarytas iš branduolinio užtaiso, sužadinimo sistemos, saugiklių, vykdomųjų sistemų ir maitinimo šaltinių. Sprogsta numatytu laiku arba pagal signalą, gautą laidais ar radijo bangomis. Naudojamas kaip branduolinis šaudmuo branduolinių minų kliūtims sudaryti. Cheminis fugasas sudarytas iš korpuso, nuodingųjų medžiagų užtaiso, sprogstamosios medžiagos užtaiso (išmeta ir išsklaido nuodingąsias medžiagas) ir sprogdiklio. Dedamas atskirai arba minų lauke, inžineriniuose įrenginiuose. Padegamąjį fugasą sudaro indas (pvz., statinė), pripildytas skysto arba tiršto padegamojo mišinio; išmetamas sprogstamąja medžiaga, uždegamas degtuvu. Skeveldrinis fugasas sudarytas iš korpuso, užtaisyto metalinėmis skeveldromis. Joms svaidyti naudojama sprogstamoji medžiaga ir sprogdiklis. Akmensvaidis fugasas įrengiamas 1,5–2 m gylio duobėje su nuožulnuma į priešo pusę. Sprogstamosios medžiagos užtaisas su sprogdikliu įleidžiamas į duobę ir pridengiamas mediniu skydu, ant kurio dedami akmenys. Užtaisui sprogus akmenys išmėtomi 150–300 m nuotoliu. Dažniausiai naudojamas kalnuose.
Nuo 20 a. pabaigos kaip fugasai naudojamos specialios minos.
645