Fulbèrtas Šartriẽtis (pranc. Fulbert de Chartres, lot. Fulbertus Carnotensis, Philibertus) apie 960Pikardija 1028 04 10Chartres, prancūzų katalikų teologas ir filosofas. Šventasis (šventė – balandžio 10; pradėtas gerbti netrukus po mirties; gerbimas patvirtintas 1855 Poitiers ir 1861 Chartres’o vyskupijoms). Reimso benediktinų abato ir arkivyskupo Herberto (nuo 999 popiežius Silvestras II) mokinys. 990 paskirtas Chartres’o kapitulos kancleriu ir katedros mokyklos vadovu. Jo laikais mokykla tapo vienu svarbiausių Vakarų Europos filosofijos ir teologijos centrų (garsėjo svarstymų ir teiginių aiškumu). 1006 paskirtas vyskupu. Fulberto Šartriečio mokiniai buvo Berengaras Tūrietis, Hugonas Bretejietis, Adelmanas Leodijietis, kiti teologinių ir filosofinių raštų autoriai. Pažinimą per tikėjimą jis laikė aukštesniu už pažinimą protu. Gynė Bažnyčios tėvų autoritetą. Išliko (daugiausia išspausdinta 19–20 a.) teologinių traktatų, himnų ir giesmių, hagiografijos raštų, filosofinių laiškų (Akvitanijos kunigaikščiui Vilhelmui V ir kitiems).
2452