Fulda (Fùlda), miestas Vokietijos vidurinėje dalyje, Heseno žemėje, į šiaurės rytus nuo Frankfurto prie Maino.
Fulda
68 500 gyventojų (2021; aglomeracijoje 105 200 gyventojų). Fulda įsikūrusi prie Fuldos upės (viena Weserio ištakų), tarp Vogelsbergo aukštumos ir Rhöno kalnų. Automobilių magistralės ir geležinkeliai į Würzburgą, Kasselį. Mašinų gamyba, chemijos (padangų), tekstilės, siuvimo, elektrotechnikos pramonė. Filosofijos ir teologijos aukštoji mokykla. Muziejai (istorijos, gamtos mokslų, meno ir kiti). Planetariumas.
Architektūra
Išliko vidurinių amžių miesto sienų griuvėsiai. Bažnyčios: Šv. Mikalojaus, viena seniausių Europoje (822, perstatyta 10–12 a.; joje saugoma Fuldos kodeksas, apaštalo Pauliaus laiškai, Apreiškimo Jonui, 6 a. Evangelijų rankraščiai), benediktinų (1631), parapinė Šv. Blažiejaus (1785). Barokinė katedra (1712, architektas J. Dientzenhoferis, Šv. Bonifaco kapas, 8–9 a.), benediktinų vienuolynas (744, freskos, apie 836) su Šv. Petro bažnyčia (10–15 a.). Vyskupų rūmai (1714, architektas J. Dientzenhoferis; priestatas, 1721) su parku ir oranžerija (1725, architektas M. von Welschas).
Fuldos katedra (1712, architektas J. Dientzenhoferis)
Fuldos Senoji rotušė
Istorija
Miestas išsiplėtė aplink 744 benediktinų įkurtą vienuolyną. Viduriniais amžiais buvo svarbus krikščionybės skleidimo ir švietimo centras Vidurio Vokietijoje; 803–822 Fuldos mokyklai vadovavo teologas Rabanas Mauras (nuo 847 Mainzo arkivyskupas). Nuo 1157 miesto teisės. Nuo 13 a. Fuldą ir gretimas teritorijas valdė vienuolyno viršininkai kaip Šv. Romos imperijos kunigaikščiai; 1752 jie gavo kunigaikščių vyskupų titulą. 1802 vyskupija buvo sekuliarizuota ir 1815 Fulda atiteko Heseno-Kasselio valdovams, 1866 – Prūsijai. Nuo 1829 vėl vyskupijos centras, kasmetinių katalikų vyskupų ir Vokietijos protestantų atstovų konferencijų vieta.
Lietuviai
Per II pasaulinį karą Fuldoje gyveno lietuvių, vokiečių atvežtų į darbus. Po Vokietijos kapituliacijos 1945 05 amerikiečiai Fuldos kareivinėse įsteigė karo pabėgėlių stovyklą (gyveno apie 300 lietuvių). Vėliau į Fuldą atsikėlė daugiau lietuvių iš Tiuringijos, kuri buvo patekusi į SSRS zoną.
1945 10 lietuviai iš kareivinių iškelti į privačius butus, sudaryta atskira lietuvių stovykla (apie 1400 žmonių). Stovyklą administravo (skirstė patalpas, rūpinosi maisto tiekimu, medicinine priežiūra, apsauga) patys lietuviai (vadovai B. Burba, V. Butvydas, J. Bartkus). 1945 įkurtas Lietuvių sąjungos skyrius, vėliau perorganizuotas į Lietuvių tremtinių bendruomenės apylinkę (valdybos pirmininkai: kun. J. Klumbys, B. Burba, J. Ilgūnas, J. Gobis). 1945–47 veikė pradinė mokykla, vaikų darželis, skautų tuntas Pilis, sporto klubas Vytis, mišrus choras.
Mažosios Lietuvos taryba Fuldoje 1946 ir 1947 paskelbė vadinamuosius Fuldos aktus. 1945–46 čia leistas savaitraštis Mūsų viltis (26 numeriai), Šiandien (spausdintas rotaprintu), 1946 – Pėdsakai, 1946–47 – Tėviškės aidai, 1947 – Pasaulis spaudoje (abu spausdinti rotaprintu). 1947 dalis stovyklos žmonių iškelta į Kasselį, kiti – į Babenhauseną (Heseno žemė).
2271