Fùltono spragà, Mãžo spiñdulio planètų spragà, Planètų dỹdžių slnis, planetų, kurių spindulys yra nuo 1,5 iki 2 kartų didesnis už Žemės spindulį, trūkumas.
Tiriant Keplerio kosminiu teleskopu gautus egzoplanetų stebėjimus paaiškėjo, kad egzoplanetos, kurios 1,5–2 kartus didesnės už Žemę ir pagal savo parametrus turėtų būti priskiriamos superžemėms, stebimos labai retai. Tokio dydžio planetų trūkumą 2017 kartu su bendraautoriais aprašė Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkas Benjaminas Fultonas; jo garbei šis reiškinys buvo pavadintas Fultono spraga. Gali būti, kad Fultono spraga atspindi planetų formavimosi kritinį dydį: planetos, kurios besiformuodamos pasiekia Žemės 1,5–2 spindulių dydį, labai greitai apsigaubia stora vandenilio bei helio dujų atmosfera ir pavirsta dujinėmis planetomis. Mažesnės už šį ribinį dydį egzoplanetos yra nepakankamai didelės ir masyvios, kad sugebėtų pritraukti tokią storą atmosferą, todėl jos lieka uolėtomis Žemės tipo planetomis. Kol kas nėra vieningos nuomonės aiškinant Fultono spragos prigimtį. 2021 buvo paskelbti tyrimai, rodantys, kad egzoplanetų dydis nežymiai priklauso nuo sistemos amžiaus.
sumažėjęs stebimų egzoplanetų skaičius tarp superžemių ir subneptūnų suformuoja taip vadinamą Fultono spragą
Su amžiumi per kelis milijardus metų subneptūnai, būdami apie 4 kartus didesni už Žemę, galimai praranda savo atmosferą ir pavirsta superžemėmis – nedaug didesnėmis planetomis už Žemę. Atmosferos praradimas gali būti nulemtas fotogaravimo, kai žvaigždės rentgeno ir ultravioletinė spinduliuotė įkaitina planetos atmosferą ir ji ilgainiui nugaruoja, arba kai pačios planetos branduolys vėsdamas savo šilumą perduoda planetos atmosferos molekulėms ir jos išlekia į kosminę erdvę. Gali būti ir daugiau atmosferos praradimą lemiančių priežasčių. Su amžiumi t. p. daugėja mažesnio dydžio planetų, o Fultono minimumas pasislenka link didesnių planetų. Be to, gali būti, kad Fultono maksimumo padėtis labiau susijusi su egzoplanetų formavimusi, o ne su evoliucija. Fultono spragos padėtis nesmarkiai priklauso ir nuo egzoplanetos orbitinio periodo. Kuo ilgesnis orbitinis periodas, tuo mažesnius egzoplanetų dydžius apima Fultono minimumas.
Viena iš Fultono spragos planetų – Wolf 503b – buvo atrasta 2018 09 06 maždaug 145 l.y. atstumu nuo Žemės, Mergelės žvaigždyne skriejanti aplink oranžinę nykštukę. Ši egzoplaneta yra dvigubai didesnė už Žemę ir skrieja labai arti savo žvaigždės, todėl jos orbitinis periodas yra vos didesnis nei šešios paros. Mokslininkai vis dar bando išsiaiškinti, ar Fultono spragoje rastos egzoplanetos yra dujinės ar uolėtos.
-Fotogaravimo slėnis; Subneptūnų dykuma
3203