fùnkcija (lot. functio – atitikimas, įvykdymas), muzikos kūrinio elementų (garsų, akordų, trukmės vienetų ir kita) vaidmuo, ryšys, tarpusavio priklausomybė. Skiriama tonacinės, modalinės, ritminės (metrinės), faktūrinės, struktūrinės (kompozicinės) ir kitos funkcijos. Tonacinės funkcijos – garsų ir akordų reikšmės mažoro ir minoro tonacijose. Svarbiausios yra tonikos (T), dominantės (D) ir subdominantės (S) funkcijos. Tonacinės funkcijos gali būti pastoviosios ir kintamosios, harmoninės ir melodinės. Modalinės funkcijos – nevienodas muzikinių garsų pastovumo ar veržlumo laipsnis senovinėmis dermėmis pagrįstoje melodikoje. Ritminės (metrinės) funkcijos – tolygių laiko trukmės atkarpų (taktų) nevienodas reikšmingumas metriniame (dažniausiai 8 taktų) periode. Pagal metrinių akcentų stiprumą skiriami sunkieji ir lengvieji taktai. Faktūrinės funkcijos – daugiabalsės muzikos atskirų balsų vaidmuo (pagrindinis, kontrapunktuojantis, figūracinis ir kiti balsai). Struktūrinės (kompozicinės) funkcijos – muzikos kūrinio formos atskirų dalių paskirtis (tematizmo eksponavimas, plėtojimas, užbaigimas ir kita). Pagal atskirus muzikos kūrinio analizės aspektus dar gali būti skiriamos dramaturginės, tembrinės ir kitos funkcijos.
2309