futurizmo dailė

G. Severini. Balerina+jūra (aliejus, 1913, P. Guggenheim fondas Venecijoje; © LATGA / ADAGP, 2020)

futurzmo dail reiškėsi 20 a. pradžioje Italijoje. Apie futurizmo pradininką F. T. Marinetti būrėsi dailininkai G. Balla, C. Carrà, G. Severini, L. Russolo, U. Boccioni. Futurizmo idėjas jie išdėstė Tapytojų futuristų manifeste (Manifesto dei pittori futuristi), Techniniame futuristų tapybos manifeste (Manifesto tecnico della pittura futurista; abu 1910); U. Boccioni paskelbė Techninį futuristų skulptūros manifestą (Manifesto tecnico della scultura futurista, 1912). Futurizmui susiformuoti įtakos turėjo filosofų F. Nietzsche’s, H. Bergsono, G. E. Sorelio, rašytojų G. Papini, G. D’Annunzio idėjos, remtasi fiziologo É. J. Marey kraujo apytakos sistemos, raumenų darbo, arklio bėgsenos, paukščių, vabzdžių skrydžio, fotografo E. J. Muybridge’o tam tikrų judesio fazių (žirgo, žmonių eisenos) tyrinėjimais.

Futuristai siekė išreikšti modernaus miesto gyvenimo dinamizmą, ryšku impresionizmo, neoimpresionizmo, simbolizmo, kubizmo, fovizmo, ekspresionizmo bruožai. Būdinga kompozicijos fragmentiškumas, segmentinis vaizdo išskaidymas, įvairių žiūrėjimo taškų derinimas, įstrižų linijų (šviesos spindulių) ritmas, vyrauja simultaniškai užfiksuota figūrų judesių seka. Pirmosios futuristinės parodos vyko Milane (1911), Paryžiuje (1912). Italų futurizmui artimų tendencijų būta prancūzų, vokiečių, rusų dailėje.

G. Balla. Violončelininko ritmas (aliejus, 1912, Tate’o galerija Londone; © LATGA / SIAE, 2020)

futurizmas

2635

futurizmas

futurizmas literatūroje

futurizmo architektūra

futurizmo muzika

futurizmas teatre