fuziliẽriai (pranc. fusiliers), šauliai, ginkluoti fuzėjomis (ilgais šaunamaisiais ginklais su titnagine spyna). Nuo 17 a. vidurio fuzilieriai, ginkluoti fuzėjomis ir durtuvais, sudarė dalį Vakarų Europos valstybių kariuomenių. 19 a. fuzilierius imta ginkluoti graižtviniais šautuvais. Prancūzijoje nuo 17 a. vidurio iki 19 a. pabaigos fuzilieriai sudarė didesnę pėstininkų dalį. 19 a.–20 a. pradžioje Prūsijos (nuo 1871 Vokietijos) kariuomenės pėstininkų pulkuose buvo po vieną fuzilierių batalioną. 17 a. Rusijoje pėstininkų pulką sudarė 10 fuzilierių kuopų; pasikeitus pulkų sudėčiai 1756 pėstininkų pulkai pavadinti muškietininkų pulkais.
1935