gãbras (pagal Gabbro vietovės Italijoje vardą), magminė intruzinė bazinės sudėties uoliena. Susidaręs iš klinopirokseno, bazinio (kalcio) plagioklazo, nedidelio kiekio ortopirokseno, olivino, granato, kvarco mineralų. Struktūra kristalinė – gabrinė, ofitinė. Spalva nuo tamsiai pilkos iki juodos. Atmainos: ortopirokseninis, olivininis, raginukinis, granatinis gabras. Sudaro silus, lakolitus, daikas, sluoksnius sluoksniuotose intruzijose. Gabruose gali būti chromo, nikelio, vario, kobalto, titano, platinos, aukso, sidabro telkinių. Naudojamas statybai, apdailai, skulptūroms. Randamas Žemės plutoje; stambiausios gabro intruzijos: Bushveldo kompleksas (Pietų Afrikos Respublika), Didžioji daika (Zimbabvė), Stillwaterio kompleksas (Jungtinės Amerikos Valstijos).
Lietuvos kristaliniame pamate yra Randamonių masyvas, kurio sudėtyje yra gabro. Paviršiuje dažni gabro rieduliai.
2916