Tarde Gabriel (Gabrielis Tárdas), tikrieji vardai Jean Gabriel tikroji pavardė de Tarde 1843 03 12Sarlat-la-Canéda (Dordognės departamentas) 1904 05 13Paryžius, prancūzų sociologas, socialinis psichologas, filosofas, teisininkas. Vienas pirmųjų šiuolaikinės kriminalistikos atstovų. A. A. Cournot, G. W. Leibnizo sekėjas.
Išsilavinimas ir veikla
Savarankiškai studijavo filosofiją ir socialinius mokslus, vėliau studijavo teisę Tulūzoje, 1866 baigė teisę Paryžiuje. 1896–1900 dėstė Laisvojoje politikos mokslų mokykloje ir Laisvajame socialinių mokslų koleže Paryžiuje, 1900–04 – Collège de France (Šiuolaikinės filosofijos katedros vedėjas). 1867–75 teisėjo padėjėjas Sarlat‑la‑Canéda, 1875–94 – teisėjas Dordognės departamente, nuo 1894 Teisingumo ministerijos Statistikos ir nusikalstamumo registrų biuro Paryžiuje direktorius.
Gabriel Tarde
Idėjos
Kritikavo É. Durkheimo teorijas ir tyrimų metodologiją.
Visuomeninį gyvenimą aiškino psichologizmo požiūriu – teigė, kad sociologija pagrįsta individų psichologiniais santykiais. Svarbiausiais socialiniais procesais laikė mėgdžiojimą (sąmoningą ar nesąmoningą), konfliktus, prisitaikymą, naujovių kūrimą. Teigė, kad mėgdžiojimas reiškiasi religinėje, politinėje, teisinėje, mokslinėje, ekonominėje, kalbinėje, kultūrinėje ir kitose srityse. Žmonės mėgdžioja tai, ką mato, kuo žavisi, ypač kai neturi savitumo ir išradingumo, bet kiekvienas žmogus yra nepakartojamas, išsiskiriantis iš kitų, o individų skirtybės skatina evoliuciją, sudaro visatos veikimo pagrindą.
Į visuomenę žiūrėjo kaip į smegenis, kurias sudaro tarpusavio ryšių (tikėjimo, bendrų interesų ir kita) siejami individai.
Nusikalstamumą grindė psichologinėmis priežastimis. Kritikavo atavistinio (atavizmas) nusikaltėlio idėją, neigė nusikaltimų biologinę (fiziologinę) prigimtį. Pabrėžė nusikaltėlių polinkį kartoti nusikaltimus. Minios yra pavojingos ir nekontroliuojamos, elgiasi instinktyviai. Potencialiems nusikaltėliams gali būti būdinga ir meilė, pasiaukojimas, heroizmas.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Lyginamasis nusikalstamumas (La Criminalité comparée 1886), Baudžiamoji filosofija (La Philosophie pénale), Mėgdžiojimo įstatymai (Les Lois de l’imitation, abu 1890), Teisės transformacijos. Sociologinė studija (Les Transformations du droit. Étude sociologique 1891), Monadologija ir sociologija (Monadologie et sociologie 1893), Socialinė logika (La Logique sociale 1895), Ateities istorijos fragmentas (Fragment d’histoire future 1896), Universali opozicija. Apybraiža apie priešybių teoriją (L’Opposition universelle. Essai d’une théorie des contraires 1897), Visuomeniniai įstatymai. Sociologijos metmenys (Les Lois sociales. Esquisse d’une sociologie 1898), Galios transformacijos (Les Transformations du pouvoir 1899), Nuomonė ir minia (L’Opinion et la foule 1901 22006), Ekonominė psichologija (La Psychologie économique 1902), Seksualinė dorovė (La Morale sexuelle, išleistas 1907).
2271