Lándsbergis-Žémkalnis Gabrielius 1852 02 02Birželiai (Pumpėnų vlsč., Panevėžio apskr.) 1916 08 28Vilnius, lietuvių dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas. V. Landsbergio-Žemkalnio tėvas. Lietuvių dramaturgijos vienas pradininkų.
Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, telegrafistų mokykloje Rygoje. Nuo 1871 dirbo Maskvos telegrafe. Maskvos universitete studijavo teisę (išlaikė privataus advokato egzaminus). Nuo 1878 gyveno Kryme. 1884 įsikūrė Joniškėlyje, įsitraukė į lietuvišką veiklą, pradėjo rašyti į Varpą, Ūkininką, vėliau į Vilniaus žinias, Viltį. Straipsniams būdinga V. Kudirkos ideologinė ir stilistinė įtaka, vyrauja lietuvių ir lenkų santykių temos. Be gausios publicistikos, paskelbė didaktinio pobūdžio prozos. Už dalyvavimą nacionaliniame judėjime buvo persekiojamas (1900 kalintas Liepojos kalėjime, 1902 ištremtas į Smolenską). 1904–08 dirbo Vilniaus žinių administratoriumi. Vilniaus lietuvių šelpimo draugovės vienas steigėjų (1904), dalyvavo Vilniaus lietuvių vaidintojų mėgėjų kuopoje. 1905 įsteigė meno draugiją Vilniaus kanklės, jai vadovavo. 1908 Kaune dirbo muzikos ir teatro draugijoje Daina, 1909–1914 Šiauliuose su dramos ir muzikos draugija Varpas pastatė apie 50 spektaklių.
Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis
Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis
Buvo teatro teoretikas, kritikas, aktorius bei režisierius (pastatė M. Šikšnio Pilėnų kunigaikštį 1906, J. Słowackio Mindaugą 1908, H. Heijermanso Du keliu 1913). 1915 grįžęs į Vilnių buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti įgaliotinis meniniams vakarams rengti. Pagal šiek tiek pakeistą S. T. Valiūno baladės Biruta siužetą sukūrė melodramą Birutė (pastatyta ir išleista 1906; pagal jos tekstą kompozitorius M. Petrauskas sukūrė pirmąją lietuvišką operą).
Svarbiausias kūrinys – drama Blinda, svieto lygintojas (pastatyta 1907, išleista 1908) – sukurtas Lazdynų Pelėdos surinktos medžiagos pagrindu; tai bandymas iš liaudies pasakojimų sukurti dramatizuotą romantinį pasakojimą, pabrėžiantį socialinį dorinį konfliktą ir atspindintį 1905–07 revoliucijos įvykių nuotaikas. Dramos sceniškumas, greita vaizdų kaita, humoras bei luomų lygybės idėja lėmė didelį veikalo populiarumą. Ši drama ir vienos pirmųjų lietuviškų komedijų (Pagavo!, Jurgis Durnelis, vaikų komedijėlė Tarnaitė pamokė, visos pastatytos ir išleistos 1908), monologas Blaivininkų pirmininkas (išleistas 1913) to meto mėgėjų teatruose sudarė svarbiausią repertuaro dalį. Pjesėse yra komiškų situacijų ir gyvų dialogų, bet jų vertę menkina statiški personažų paveikslai, psichologiškai nemotyvuoti jų poelgiai, paviršutiniški sceniniai efektai ir didaktiškumas. Supaprastindamas veiksmą ir atsisakydamas perdėtų religinių tendencijų parengė naują vokiečių rašytojo Chr. Schmido didaktinės apysakos Genovaitė (1914) inscenizaciją. Paliko dramos kūrinių rankraščių, iš kurių išliko komedija Garsusis advokatas (pastatyta 1908).
297