gadolinis

gadolinis

gadolnis (Gadolinium; pagal suomių chemiko ir mineralogo Johano Gadolino pavardę), Gd, periodinės elementų sistemos III B grupės cheminis elementas; lantanoidas, retųjų žemių elementas. Šviesiai pilkos spalvos metalas. Būdinga didelė elektronų sugertis: izotopo ¹⁵⁷Gd (sudaro 15,68 % gamtinio gadolinio izotopų mišinio) didžiausia sugertis iš visų stabilių izotopų; gadolinio savitoji elektrinė varža didžiausia iš visų lantanoidų. Normaliomis sąlygomis (iki 290 K) gadolinis yra feromagnetikas. Dažniausias oksidacijos laipsnis junginiuose +3. Ore šiek tiek oksiduojasi, lėtai reaguoja su vandeniu. Gadolinis naudojamas grandininėms branduolinėms reakcijoms reguliuoti (sugeria neutronus). Naudojami gadolinio lydiniai (iki 30 % Gd) su pereinamaisiais metalais, pvz., titano lydiniai (5 % Gd) kieti, patvarūs, turi didelę takumo ribą.

Kai kurie gadolinio junginiai, pvz., gadolinio sulfatas Gd₂(SO₄)₃·8H₂O, pasižymi paramagnetinėmis savybėmis. Gadolinio ir galio granatai naudojami kaip puslaidininkiai, juvelyrikoje. Gamtoje gadolinis randamas mineraluose bastnezite, monacite, retųjų žemių elementų oksidiniuose mineraluose ksenotime ir gadolinite. Gadolinis gaunamas perdirbant rūdos koncentratus, gadolinio chloridą arba fluoridą redukuojant kaliu.

Gadolinį 1880 atrado Jeanas Charlesʼis Galissardas de Marignacas (Šveicarija).

1

9