gagazų kalbà priklauso tiurkų kalbų pietvakarių grupės ogūzų pogrupiui. Nuo 1993 Gagaūzijos viena oficialių kalbų (kartu su rumunų ir rusų kalbomis). Dar vartojama Ukrainoje, Rusijoje, Bulgarijoje, Turkijoje, Graikijoje, Rumunijoje, Kazachijoje, Uzbekijoje ir kitur. Kalbančiųjų apie 148 720, iš jų Gagaūzijoje – apie 126 000 (2014). Gagaūzų kalba kilusi iš pečenegų, ogūzų ir kitų senovės tiurkų kalbų. Iš pradžių (12–18 a.) veikiama Balkanų tautų kalbų, vėliau romanų ir slavų (18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje gagaūzai iš Bulgarijos persikėlė į istorinį Budžako kraštą Besarabijoje), gagaūzų kalba neteko daugelio tiurkų kalboms būdingų ypatybių. Pakito fonetika (žodžio pradžioje atsirado tiurkų kalbose negalimi priebalsių junginiai bl, br, sk, sp, st), morfologija, ypač sintaksė, tiurkų kalboms būdinga žodžių tvarka (tarinys iš sakinio galo persikėlė prieš papildinį, kai kurių tipų sakiniuose – ir prieš veiksnį). Gramatinė struktūra tapo artimesnė rusų, rumunų kalboms. Gausu leksikos skolinių iš arabų, graikų, rusų, bulgarų, rumunų ir kitų kalbų. Moldavijoje ir Ukrainoje vartojamos gagaūzų kalbos skiriamos 2 tarmės: centro (Ciadâr-Lungos–Comrato) ir pietų (Vulcăneşti). Rašomoji kalba pradėjo formuotis 20 a. pradžioje (pirmoji knyga – Senojo Testamento vertimas – išėjo 1907). Nuo 1957 vartota modifikuota kirilika (iki tol bandyta pritaikyti graikų, bulgarų, rumunų, rusų rašmenis), nuo 1993 vartojami modifikuoti lotyniškieji rašmenys (turkų abėcėlės).
2366