gailestngoji sesuõ, medicinos slaugos darbuotoja. Pirmosios gailestingosios seserys (diakonės) atsirado dar krikščionybės pradžioje, jos slaugė ligonius, lankė juos namuose, teikė pagalbą našlaičiams ir vargdieniams. Viduriniais amžiais atsirado dvasinių draugijų, kurios rūpinosi ligonių slauga ir priežiūra.
1860 Londone prie Šv. Tomo ligoninės buvo įsteigta pirmoji pasaulietinė mokykla ligonių slaugymo ir sveikatos globos pagalbiniam personalui rengti. Mokyklos įkūrėja ir pirmoji vadovė buvo F. Nightingale. Jos iniciatyva nuo 19 a. vidurio gailestingosios seserys įsitraukė į sužeistųjų slaugymą kariaujančiose šalyse. F. Nightingale sukurta mokymo sistema ilgainiui išplito visame pasaulyje. Nuo 1895 gailestingosios seserys pradėtos rengti Vilniuje, iki II pasaulinio karo Lietuvoje parengta apie 500. Jos buvo susibūrusios į dvi profesines organizacijas: Lietuvos gailestingųjų seserų sąjungą ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus gailestingųjų seserų draugovę. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą vietoj gailestingosios sesers buvo pradėtas vartoti medicinos sesers terminas, nuo 1998 medicinos seserys vadinamos slaugytojais.
gailestingoji sesuo Teklė Marcinkevičiūtė-Zalūbienė (apie 1928; Zarasų krašto muziejus)
2534
-medicinos sesuo