gaisrinė technika

gaisrinis automobilis

gaisrnė tèchnika, techninės priemonės, kuriomis gesinamas gaisras arba neleidžiama jam plisti. Skiriamos stacionariosios (įrengiamos pastatuose, laivuose) ir kilnojamosios (atvyksta gaisrui prasidėjus). Stacionariosios gaisrinės technikos priemonės – gesintuvai, vandentiekis, čiaupai, gaisrinės žarnos, hidrantai, stendai. Jos būna automatinės (veikia pagal gaisrinių jutiklių parodymus), pusiau automatinės (paleidžiamos pagal gaisrinės signalizacijos signalą) ir rankinės. Nešiojamasis ar vežiojamasis gesintuvas (dažniausiai plieninis balionas su gesinamąja medžiaga) naudojamas prasidedančiam gaisrui gesinti. Gesinamosios medžiagos juo išpurškiamos putų, dujų, miltelių, aerozolių pavidalu. Įrengiamas atokiau nuo šildymo įrenginių ir įtaisų.

Gaisrinis vandentiekis būna vidinis (įrengiamas dažniausiai pastatuose) ir išorinis (žiedinis, rečiau šakotas). Vidinis turi gaisrinių čiaupų, prie kurių jungiamos gaisrinės žarnos (lankstus audinio, dažniausiai gumoto ar armuoto, 19–200 mm skersmens vamzdis) ar švirkštai. Per žarną ir sausvamzdžius (žiemą neužšąla ir nesprogsta) prijungiami gaisriniai siurbliai, iš automobilio cisternos ar kito vandens šaltinio imantys vandenį ir tiekiantys jį į kitus pastate įrengtus čiaupus. Išorinis vandentiekis vandenį ima iš antžeminių ar (dažniausiai) požeminių hidrantų su stacionaria ar vežiojama gaisrine kolonėle (prie jos vamzdžių su čiaupais gesinant gaisrą prijungiamos gaisrinės žarnos). Gaisrinis stendas (metalinė dėžė su kibiru, kastuvu ir kitais gesinimo įrankiais, t. p. statine su vandeniu, smėlio dėžė) įrengiamas vietose, kuriose gali kilti gaisras. Kilnojamosios gaisrinės technikos priemonės – gaisrinis automobilis, traukinys, laivas, orlaivis.

Gaisriniai automobiliai būna pagrindiniai (bendrojo naudojimo cisternos), tiksliniai, naudojami gaisrui gesinti chemijos pramonės įmonėse, naftos saugyklose, aerodromuose, ir specialieji (su gaisrinėmis kopėčiomis, ryšių ir apšvietimo, gaisrinių žarnų tiesimo, techninės tarnybos, komandos, avarijų padarinių likvidavimo, gelbėjimo darbų). Gaisrui gesinti daugiaaukščiuose pastatuose naudojamos ant automobilio važiuoklės ar automobilinės priekabos sumontuotos sustumiamos kopėčios. Gaisrinis traukinys naudojamas gaisrui, kilusiam lokomotyvuose bei vagonuose, geležinkelio ruože ar prie geležinkelio teritorijos, gesinti. Jis sudarytas dažniausiai iš kelių vagonų, kuriuose įrengta ugniagesių sargybos patalpos, gaisrinių siurblių, kitos įrangos skyrių ir kelių cisterninių vagonų vandeniui, putokšliui ar kitai gesinamajai medžiagai vežti.

automobilis su gaisrinėmis kopėčiomis

Į gaisravietę (laivuose, sandėliuose, jūrinėse naftos verslovėse) ugniagesiai gelbėtojai, gesinimo įranga ir gesinamosios medžiagos plukdomi mažos grimzlės (kad arčiau priplauktų prie degančio objekto) upiniais ar jūriniais gaisriniais laivais. Jūriniai laivai turi galingų gaisrinių siurblių, lafetinių švirkštų (vandens čiurkšlei sudaryti), putų generatorių, įrangą naftos dėmėms lokalizuoti, cisternų putokšliui laikyti. Gaisrui gesinti ir žvalgyti atvirose teritorijose, kur negali įvažiuoti gaisriniai automobiliai, naudojamas gaisrinis orlaivis (lėktuvas, sraigtasparnis ar kitas skraidymo aparatas). Būna sausumos (kyla iš aerodromo), vandens (kyla ir tupia ant vandens paviršiaus; vandens pasipildo lėktuvui sparčiai sklendžiant vandens paviršiumi) ir amfibijos (kyla ir tupia ir sausumoje, ir ant vandens).

Pirmąjį gaisrinės technikos įrenginį (2 cilindrų stūmoklinį vandens siurblį) sukūrė Ktesibijas Aleksandrietis 2–1 a. pr. Kr. Pirmasis gaisrinis automobilis su mechaniniu siurbliu pagamintas 1892, su gaisrinėmis kopėčiomis 1907 (abu Vokietijoje). Pirmasis putų gesintuvas užpatentuotas Rusijoje (Aleksandras Loranas).

949

1115