Gaito Gazdanov
Gazdanov Gaito (rus. Гайто Газданов, Gaito Gazdãnovas) 1903 12 06Sankt Peterburgas 1971 12 05Miunchenas, rusų rašytojas. Osetinas. Dalyvavo kovose su bolševikais, 1920 pasitraukė į Stambulą. Nuo 1923 gyveno Prancūzijoje, priklausė Masonų ložei (nuo 1932). Per II pasaulinį karą dalyvavo Pasipriešinimo judėjime. 1953–71 dirbo Laisvosios Europos / Laisvės radijuje Miunchene.
Romanuose Vakaras pas Kler (Večer u Kler 1930), Nakties keliai (Nočnye dorogi, parašyta 1939–40, išleista 1952) ryšku autobiografiniai motyvai. Romane Aleksandro Volfo šmėkla (Prizrak Aleksandra Volfa 1944), Budos sugrįžimas (Vozvraščenie Buddy 1949–50) derinama filosofiniai apmąstymai ir nuotykinis siužetas.
Vėlyviesiems kūriniams (romanai Piligrimai / Piligrimmy 1953–54, Pabudimas / Probuždenie 1965–66, Evelina ir jos draugai / Evelina i ee druz′ja 1969–70) būdinga gailestingumo, užuojautos motyvai. G. Gazdanovo kūryboje vyrauja vienatvės, lemties, kūrėjo nemirtingumo iliuzijos temos.
Parašė atsiminimų apie Pasipriešinimo judėjimą (knyga Aš prisiekiu ginti / Je m’engage à défendre 1946, rusų kalba 1995), literatūrinių esė.
2771