Gaižiūnų‑Rumšiškių miškai

Gaižinų‑Rušiškių miška yra Kaišiadorių ir Jonavos rj. savivaldybių teritorijoje, 5 km į rytus nuo Palemono (Kauno dalies). Plotas 30 500 ha, mišku apaugę 21 750 hektarų.

Dumsių miškas

Valstybinės reikšmės miškų 75 %, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Trakų ir Dubravos regioniniams padaliniams (iki 2018 priklausė Kaišiadorių urėdijos Pravieniškių, Palomenės, Rumšiškių, Būdos ir Jonavos urėdijos Užusalių, Svilonių, Gaižiūnų girininkijoms). Sudaro 13 miškų; didesnieji: Būdų, Dumsių, Gaižiūnų, Gegužinės, Pravieniškių, Kertupio, Ruklos miškai. Masyvas pietvakariuose siekia Kauno marias, šiaurėje – Nerį. Jo pietvakarinį kampą kerta Vilniaus–Kauno automobilių magistralė, truputį šiauriau – geležinkelis. Per Gaižiūnų‑Rumšiškių miškus teka Krena, Karčiupis, Praviena (su intakais Nizra ir Nedėja; įteka į Kauno marias), Laukysta, Bašė, Lomena (su Neprėkšta, Nota, Dapše, Bistryčia, Romatu, Dumse), Šešuva (su Būdupiu, Želva, Garšu, Pravarta; įteka į Nerį). Yra keli ežerai ir tvenkiniai.

Paviršius lygus, šiek tiek banguotas, vietomis į Neries ir Nemuno pusę išraižytas stačių šlaitų ir griovių. Įlomėse yra pelkių; didesnės: Romato, Gyvatyno, Juodvalkio, Palraisčio, Šlapraisčio, Vilkų raisto. Dauguma upelių reguliuoti, apie pusę miškų nusausinta.

Augavietės labai įvairios (nederlingos arba labai derlingos, normalaus drėgnumo arba pelkinės). 69 % miškų yra ūkiniai, 22 % apsauginiai, 9 % ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai. Kultūrinės kilmės medynų 12 %.

Pušynų yra 42 %, beržynų 25 %, eglynų 19 %, juodalksnynų 7 %, drebulynų 4 %, ąžuolynų, uosynų ir baltalksnynų po 1 %. Jaunuolynai sudaro 28 %, pusamžiai medynai 42 %, bręstantys 19%, brandūs 11 %. Medynų vidutinis amžius 54 m., bonitetas I, 9, skalsumas 0,73, tūris 200 m³/ha. Miškuose nemažai briedžių, stirnų, šernų, nuolat gyvena vilkai. Yra saugomų gyvūnų bei augalų. Pušynuose gausiai auga uoginiai ir vaistiniai augalai. Gamtos paminklai: liepa Žvakidė, Livintų ąžuolas, Šukiškių ir Pravieniškių pilkapynai. Pietrytinio masyvo pakraštyje įsikūręs Liaudies buities muziejus. Prie Pravieniškių miško nuo seno yra įkalinimo įstaiga – Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1‑asis ir 2‑asis kalėjimai (2011–23 Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, anksčiau veikė kitais pavadinimais). Kauno marių pietiniame pakraštyje miškai priklauso Kauno marių regioniniam parkui. Masyvo pietrytinėje dalyje yra Būdos botaninis zoologinis (780 ha), Palraisčio telmologinis (342 ha) ir Lomenos kraštovaizdžio (532 ha) draustiniai.

Arlaviškių kadagynas (Kauno marių šlaite ties Arlaviškėmis)

Sovietinės okupacijos metais Gaižiūnų‑Rumšiškių miškuose iš pradžių veikė pavieniai Lietuvos partizanų būriai. 1946 jie buvo sutelkti į Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės šeštąjį batalioną (vadas K. Gurskas, slapyvardis Riešutas; batalionas sunaikintas tais pačiais metais).

2355

228

Rumšiškių miškas