Gajanos gamtinis žemėlapis
Gajãnos gamtà
Reljefas
Gajanos pakrantėje 16–65 km pločio pelkėta akumuliacinė žemuma (per potvynius dalis jos užliejama). Į pietus nuo žemumos – kalvota smėlio plynaukštė (užima apie 14 % Gajanos teritorijos). Šalies šiaurės vakaruose yra Merume’o kalnai, vakaruose – Pakaraimos kalnagūbris (didžiausias aukštis 2810 m – Roraimos kalnas, Venesuelos ir Brazilijos pasienyje). Gajanos pietvakarinę ir pietrytinę dalį užima savanos; didžiausią savaną (vadinama Rupununi), esančią Gajanos pietvakarinėje dalyje, iš rytų į vakarus kerta Kanuku kalnai. Gajanos pietiniame pakraštyje, palei sieną su Brazilija – Serra Acaraí kalnų pakraštys.
Klimatas
Klimatas subekvatorinis. Aukščiausia temperatūra 29–32 °C, žemiausia – 21–24 °C. Kritulių pakrantėje iškrinta 2030–2540 mm, kitoje dalyje – 1500 mm per metus; lyja daugiausia balandį–rugpjūtį ir lapkritį–sausį. Ištisus metus nuo vandenyno pusės pučia pasatas.
Vidaus vandenys
Upės vandeningos; didžiausios – Essequibo, Demerara, Berbice’as, Courantyne’as. Upių aukštupyje ir vidurupyje daug slenksčių ir krioklių (Kaieteuro krioklys, Orinduiko); Essequibo estuarijoje yra salų. Pakrantės žemumoje – melioracijos kanalų sistema. 18 mažų ežerų.
Dirvožemiai
Dirvožemiai daugiausia geležžemiai, rūgštžemiai, blizgažemiai, pakrantės žemumoje – durpžemiai.
Augalija
Miškai užima 77 % Gajanos teritorijos. Drėgnieji atogrąžų miškai (selva), pajūryje – mangrovės.
Gyvūnija
Gausu žinduolių (tapyrų, jaguarų, ocelotų, beždžionių, tinginių, kapibarų, šarvuočių), paukščių (grifų, kolibrių, tulžių, ibių, tinamų), roplių (kaimanų, anakondų, iguanų), žuvų.
Aplinkos apsauga
Kaieteuro nacionalinis parkas.
Gajanos konstitucinė santvarka