gãlai (lot. galla – rašalinis riešutėlis), patologinės augalo organų (lapų, ūglių, vaisių) išaugos, kurias sukelia kai kurie vabzdžiai, nematodai, erkės, parazitiniai grybai, bakterijos, virusai. Galai yra sukėlėjų gyvenamoji aplinka ir gyvybės šaltinis. Galų susidarymas vadinamas galogeneze, sukėlėjai – galogenais. Galogenezė vyksta pamažu, keliais etapais. Ją stimuliuoja sukėlėjų arba jų lervų seilių liaukų ekskretai, dygstančių sporų išskiriamos aminorūgštys, indolo kilmės junginiai.
Tolesnė galų raida susijusi su sintezės ir kai kurių aminorūgščių, fenolinių junginių, baltymų apykaitos pokyčiais. Vabzdžių, nematodų, erkių sukelti galai vadinami zoocecidijomis, bakterijų, virusų – fitocecidijomis, grybų – mikocecidijomis. Galų pavidalas priklauso nuo sukėlėjo rūšies, pažeistų audinių anatominės bei morfologinės sandaros. Galai būna apskritų riešutėlių, pailgų karpučių, spenelių, plaukelių formos. Pvz., eglės šakelių viršūnėse išaugę galai panašūs į kankorėžius. Galų audinio cheminė sudėtis taip pat skiriasi nuo sveiko organo, pvz., ąžuolo lapų galuose yra daugiau rauginių medžiagų. Daugelis galų sukėlėjų labai kenkia žemės ūkiui ir miško ūkiui (bulvių vėžio, kopūstų šaknų gumbo, kukurūzų pūslėtųjų kūlių ir kitų ligų sukėlėjai). Kai kurių galų geneze naudojamasi kaip modeliu gyvūnų ir žmogaus vėžinių ląstelių savybėms tirti.
galai: a – ant ąžuolo lapų, b – ant virgininio kadagio šakelių
2544
-fitocecidijos; -mikocecidijos; -zoocecidijos; -cecidijos