Galaktikos panorama infraraudonųjų spindulių (1,25–2,17 µm) srityje; apačioje matyti Didysis ir Mažasis Magelano Debesys
diskinė Sc tipo galaktika NGC 4414 Berenikės Garbanų žvaigždyne (atstumas apie 62 mln. l.y.)
diskinė Sa tipo galaktika ESO 510‑G13 (diskas iškreiptas dėl sąveikos su kita galaktika) Hidros žvaigždyne (atstumas apie 150 mln. l.y.)
galãktikos (gr. galaktikos – pieniškas, pieninis), gravitacijos jėgomis susietų žvaigždžių sistemos. Visatoje yra įvairaus dydžio galaktikų – labai mažų nykštukinių sferoidinių galaktikų (dydis keli tūkstančiai l.y.) ir milžiniškų elipsinių cD galaktikų (dydis keli milijonai l.y.), susiurbusių šimtus mažesniųjų. Galaktikose aptinkamas įvairus kiekis barioninės (barionai) medžiagos: nuo 106 iki 1012 M⨀ (M⨀ – Saulės masė), bet didžiąją galaktikų masės dalį (daugiau kaip 90 %) sudaro tamsioji medžiaga, kurios prigimtis nežinoma. Jos buvimas spėjamas tik pagal jos gravitacinį poveikį žvaigždžių ir dujų judėjimui galaktikose. Galaktikos yra įvairaus šviesio, pvz., nykštukinių sferoidinių galaktikų šviesis – keli šimtai tūkstančių Saulės šviesių, elipsinių cD galaktikų – keli šimtai milijardų Saulės šviesių.
Pagal žvaigždžių judėjimą galaktikų viduje galima skirti dviejų pagrindinių tipų galaktikas: elipsines, kuriose žvaigždės juda ištęstomis elipsinėmis orbitomis aplink masės centrą, ir diskines, kurių disko plokštumoje žvaigždės daugiausia juda beveik apskritiminėmis orbitomis. Kitos galaktikos turi įvairių ypatumų (pekuliarinės) ar sąveikos nulemtą netaisyklingą formą.
Galaktikos į tipus dar skirstomos ir pagal kitus požymius (galaktikų klasifikacija). Galaktikų tipų proporcijos priklauso nuo jų tankio erdvėje – kuo daugiau galaktikų tūrio vienete, tuo santykinai daugiau yra elipsinių galaktikų. Kamuoliniuose galaktikų spiečiuose vyrauja mažai dujų turinčios elipsinės (E) ir lęšinės (S0) galaktikos, mažose galaktikų grupėse ir pavienių daugiausia yra diskinių (S, Irr) galaktikų, kuriose gausu dujų. Pekuliarinės ir sąveikaujančios galaktikos t. p. dažnesnės tose erdvės srityse, kur galaktikų erdvinis tankis didesnis. Galaktikas sudaro ne tik žvaigždės, bet ir tarpžvaigždinė medžiaga, kuri daugiausia susideda iš dujų ir dulkių. Skirtingų tipų galaktikose tarpžvaigždinė medžiaga sudaro įvairią galaktikos barioninės masės dalį, pvz., E, S0 galaktikose ji dažniausiai mažesnė nei 1 %, o kai kuriose Irr galaktikose jos aptinkama netgi daugiau kaip 90 %.
diskinė Sa tipo galaktika NGC 4594 (M104, Sombreras) Mergelės žvaigždyne (atstumas apie 28 mln. l.y.)
Du svarbiausi veiksniai nulemia galaktikų evoliuciją – žvaigždėdara ir sąveika bei susiliejimas su kitomis galaktikomis. Aktyvi žvaigždėdara vyksta galaktikose, kuriose gausu dujų (S, Irr), o galaktikų sąveika ar susiliejimas iš esmės keičia bet kurios galaktikos evoliucijos eigą. Sąveikaujančiose galaktikose paprastai suaktyvėja žvaigždėdara ir sukuriamos naujos žvaigždžių kartos, be to, didelė žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos dalis išmetama į tarpgalaktinę erdvę.
sąveikaujančios diskinės galaktikos NGC 2207 (SBbc tipo; kairėje) ir IC 2163 (SBc tipo; dešinėje) Didžiojo Šuns žvaigždyne (atstumas apie 114 mln. l.y.)
Randama, kad beveik visų masyvių galaktikų centruose glūdi juodosios skylės, kurių masės yra nuo šimtų tūkstančių iki kelių milijardų Saulės masių. Manoma, kad centrinės juodosios skylės lemia daugumą galaktikų aktyvumo apraiškų (kvazarai, Seyferto galaktikos, radiogalaktikos). Tobulėjant stebėjimo technikai atrandamos vis tolimesnės ir kartu jaunesnės galaktikos. Atrasta galaktikų, kuriose žvaigždės jau formuojasi praėjus vos pusei milijardo metų po Didžiojo Sprogimo, bet progalaktikos dar neaptiktos. Pagal šaltosios tamsiosios medžiagos kosmologinį scenarijų, galaktikos formuojasi iš pirminių materijos tankio fliuktuacijų, atsiradusių ankstyvuoju visatos periodu, šios paskiros materijos sankaupos laipsniškai liejasi į vis didesnes struktūras sudarydamos vis masyvesnes galaktikas.
Taip paaiškinama tik dalies galaktikų raida ir kol kas nėra viską apimančios galaktikų formavimosi bei evoliucijos teorijos. Saulės sistema skrieja didelėje diskinėje Paukščių Tako galaktikoje, kuri priklauso Vietinei galaktikų grupei. Visų pateiktų galaktikų nuotraukos gautos Hubble’io kosminiu teleskopu.
110