Galãtija (lot. Galatae), senovės šalis Mažosios Azijos centrinėje dalyje, tarp Sangarijaus (dabartinis Sakarya) ir Galiso (dabartinis Kızılırmakas) upių vidurupio.
Pavadinimas kilo iš keltų genčių galatų, apsigyvenusių ten maždaug 3 a. pr. Kr. pradžioje. 183–167 pr. Kr. priklausė Pergamui. 166–25 Galatija buvo formaliai nepriklausoma šalis, veikiama Romos įtakos. Nuo 25 pr. Kr. priklausė Romai (buvo jos provincija, centras Ankyra – dabartinė Ankara), nuo 395 – Bizantijai. 11 a. Galatiją užkariavo tiurkai seldžiukai, 14 a. – Osmanai.