Galènas, Klaudijas Galenas (gr. Klaudios Galenos, lot. Claudius Galenus) 129Pergamas (dabartinė Bergama, Turkija) 216(?)Roma, graikų gydytojas, filosofas.
Parašė apie 500 medicinos, logikos, etikos, gramatikos traktatų, jų išliko apie 150. Nuo 16 m. mokėsi medicinos Pergame, Smirnoje (dabartinis İzmiras, Turkija), Aleksandrijoje. 157–162 Pergame dirbo gladiatorių gydytoju. 162–166 Romoje mokėsi medicinos ir filosofijos, nuo 169 tapo imperatoriaus Marko Aurelijaus, vėliau – imperatorių Komodo bei Septimijaus Severo gydytoju. Teigė, kad anatomija yra medicinos mokslo pagrindas, pirmasis pradėjo skrosti gyvūnus. Aprašė 7 galvos nervų poras, širdies vožtuvus, arterijų ir venų skirtumus. Įrodė, kad arterijomis teka kraujas, o ne oras, kaip 400 m. iki tol buvo manyta, nustatė galvos ir nugaros smegenų judinamąją bei juntamąją, šlapimo organų sistemos funkcijas. Manė, kad kūną sudaro 3 pagrindinės sistemos: smegenų ir nervų, širdies ir arterijų bei kepenų ir venų.
Galenas
Jo anatomijos teiginiai daugiausia rėmėsi ne žmogaus, o gyvulių kūno skrodimais, bet iki 16 a. Europoje jie buvo laikomi medicinos pagrindu. Teigė, kad kraują gamina kepenys, venomis jis teka į įvairias kūno vietas, dalis jo plaučiuose maišosi su oru; iš dešiniojo į kairįjį širdies skilvelį sunkiasi per pertvaros poras. Hipokrato ankstyvųjų veikalų veikiamas manė, kad žmogaus sveikata priklauso nuo 4 kūno skysčių (kraujo, geltonosios tulžies, juodosios tulžies ir flegmos) pusiausvyros. Ši fiziologijos teorija Europoje gyvavo iki 17 amžiaus.