galèrija (it. galleria), ilga reprezentacinė salė, jungianti dvi pastato dalis ar patalpų grupes, su langais iš vienos pusės. Kita siena dažniausiai dekoruota sienų tapyba, 17–18 a. – veidrodžiais. Dažniausiai skirta priėmimams. Būdinga renesanso, manierizmo, baroko rūmų architektūrai. Dėl gero apšvietimo galerijoje pradėta eksponuoti dailės kūrinius. Anglijoje, valdant Elžbietai I (1558–1603) ir Jokūbui I (1603–25), didelių gyvenamųjų namų 1 arba 2 aukšto siaura patalpa su langais iš trijų pusių ir židiniais vadinta ilgąja galerija.
2161