Gãlialaukių mšis, lietuvių bei žemaičių ir Vokiečių ordino kariuomenių mūšis, 1338 08 14 įvykęs netoli Ragainės pilies.

Maršalo Heinricho Dusmerio vadovaujami kryžiuočiai Galialaukiuose (Galilaukiuose; vok. Galelouken, Galelauken) pastojo kelią lietuviams, grįžtantiems po trijų dienų niokojamo žygio į Prūsiją (žygis – kerštas Vokiečių ordinui už lietuvių žemėse pastatytą Bajerburgo pilį ir nuniokotą Medininkų valsčių).

Lietuvių kariuomenė buvo gausesnė (kronikininko Vygando Marburgiečio teigimu, net tris kartus), bet dėl prie Bajerburgo patirtų nuostolių į ją buvo sutelkta ne karių, bet daug karo veiksmuose retai dalyvaujančių bajorų valdinių. Vokiečių ordino kariuomenė palaužė lietuvių rikiuotę ir privertė juos trauktis, tačiau persekioti nepajėgė.

Vygando Marburgiečio veikiausiai perdėtais duomenimis, žuvo apie 1220 lietuvių, dalis pateko į nelaisvę. Dauguma jų pasitraukė, o kryžiuočiai, irgi patyrę nuostolių ir vengdami galimo naujo lietuvių įsiveržimo, grįžo į Sembą.

Nors lietuviai pralaimėjo, Galialaukių mūšis parodė, kad Vokiečių ordinas nepajėgia pasiekti lemiamos pergalės, todėl po 1339 kuriam laikui nutraukti kryžiuočių karo žygiai, kryžiuočiai apleido Bajerburgo pilį.

Galilaukių mūšis

2556

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką