Galcija, po Abiejų Tautų Respublikos I (1772) ir III (1795) padalijimų Austrijos imperijai atitekusių žemių (dabartinės Ukrainos Ivano Frankivsko, Lvovo, Ternopilio sritys bei Lenkijos Pakarpatės ir dalis Mažosios Lenkijos vaivadijos) istorinis pavadinimas. 1772–1918 šios žemės sudarė Austrijos (nuo 1867 Austrija-Vengrija) provinciją, oficialiai vadinamą Galicijos ir Lodomerijos karalyste (remtasi Vengrijos karalių, kurie nuo 13 a. titulavosi Haličo ir Vladimiro karaliais – rex Galiciae et Lodomeriae – teritorinėmis pretenzijomis).
Provincijos (administracinis centras Lvovas) ribos keitėsi: 1786–1849 Galicijai priklausė Bukovina, 1809 vadinamoji Naujoji Galicija (1795 prijungta teritorija tarp Bugo ir Pilicos upių) atiteko Varšuvos kunigaikštystei, 1846 į Galiciją vėl įėjo Krokuva ir jos apylinkės. Nuo 1867 Galicija turėjo Seimą ir kitas autonomines institucijas.
1919–39 visa Galicija priklausė Lenkijai. 1939 Rytų Galiciją, arba Vakarų Ukrainą, užėmė SSRS ir prijungė prie Ukrainos Sovietų Socialistinės Respublikos.