Galijõtas, Biblijos personažas, legendinis filistinų milžinas karys. Pagal biblinį pasakojimą, milžinų palikuonis, turėjęs po šešis pirštus ant kiekvienos rankos ir kojos (2 Sam 21, 19–22), šešių uolekčių su sprindžiu ūgio (1 Sam 17, 4). Milžiniškas jo ūgis ir didžiulė fizinė galia kėlė siaubą izraelitams. Kautis su gerai ginkluotu Galijotu pasiryžo tik Dovydas (1 Sam 17, 42). Jis akmeniu iš svaidyklės pataikė Galijotui į kaktą, šiam pargriuvus nukirto galvą jo paties kalaviju (1 Sam 17). Galijoto brolį Lahmį užmušė Elhananas, vienas Dovydo karių (2 Sam 21, 19; 1 Met 20, 5). Galijotas simbolizuoja didelę fizinę jėgą, įveikiamą drąsa ir išradingumu. Krikščioniškoje ikonografijoje dažniausiai vaizduojamas siužetuose su Dovydu, nešančiu nukirstą Galijoto galvą, iškeltą arba pamautą ant ieties ar kalavijo.
Galijotas (dailininkas Pietro da Cortona, Dovydas, užmušantis Galijotą, aliejus, 1635–39, Vatikano pinakoteka)
565