erdvėlaivis Galileo (dailininko piešinys)
„Galileo“, Jungtinių Amerikos Valstijų erdvėlaivis, kuriuo tirtas Jupiteris ir jo palydovai. Pavadintas italų astronomo fiziko ir astronomo G. Galilei vardu. Masė – 3880 kg, korpuso ilgis su išskleista kryptine antena – 9 m, skersmuo – 4,6 m. Galileo sudarė orbitinis modulis ir atmosferos zondas. Orbitiniame modulyje buvo įrengti prietaisai Jupiteriui ir jo palydovams fotografuoti, atmosferos zonde – prietaisai Jupiterio atmosferos cheminei sudėčiai, jos parametrams ir joje vykstantiems reiškiniams tyrinėti. Į geocentrinę orbitą Galileo paleistas 1989 iš erdvėlaivio Atlantis. Galileo skrydžio trajektorija buvo apskaičiuota taip, kad skriedamas pro Venerą ir Žemę erdvėlaivis palaipsniui greitėjo ir įgijo greitį, reikalingą nuskrieti iki Jupiterio. Apskriejęs du kartus aplink Saulę 1995 Galileo pasiekė Jupiterio aplinką, tada nuo jo atsiskyrė atmosferos zondas ir leisdamasis į Jupiterį tyrė jo atmosferą. Priartėjęs prie Jupiterio Galileo praskriejo jo palydovus Europą ir Ijo.
Veikiamas jų gravitacijos laukų įskriejo į planetocentrinę labai ištęstos elipsės formos orbitą. Aplink Jupiterį apskriejo 34 kartus. Jo palydovų gravitacijos laukų veikiamas kiekvieną kartą skriejo vis kitokia orbita. 2003 išsekus energijos ištekliams nukrito į Jupiterį. Nustatė, kad Jupiterio atmosferos cheminė sudėtis nedaug skiriasi nuo Saulės atmosferos cheminės sudėties. Sudarė prielaidas manyti, kad po palydovų Ganimedo, Kalistos, Europos paviršiumi slūgso skysto vandens sluoksnis. Nustatė labai didelį (apie 100 kartų didesnį negu Žemės) palydovo Ijo vulkaninį aktyvumą, kad iš ugnikalnių išsiveržia dažniausiai skystos silikatinės uolienos, t. p., kad palydovai Europa, Ijo, Ganimedas turi metalinius branduolius, o Kalista yra vienalytė (tokio branduolio neturi).
3018