galim pasáuliai, filosofijoje – bet kuri logiškai galima (neprieštaringai mąstoma) objektų tvarka, alternatyvus realybei hipotetinis pasaulio modelis. Galimų pasaulių sąvoka dažniausiai vartojama logikoje, ontologijoje; susijusi su galimybės kategorija. Atsirado viduriniais amžiais. Remdamasis Aristotelio modaline logika J. Dunsas Škotas kūrė modalinę būties teoriją, realybę laikė vienu galimų pasaulių variantu. G. W. Leibnizas galimų pasaulių problemą sprendė atsitiktinumo–būtinumo perskyros kontekste, suteikė loginį pobūdį – logiškai būtina yra tai, kas teisinga visuose galimuose pasauliuose. 20 amžiuje galimi pasauliai pradėti tirti loginėje semantikoje. R. Carnapas galimus pasaulius suprato kaip realaus pasaulio pažinimo priemonę. Galimų pasaulių struktūra nulemta empirinės kilmės žinojimo. Jų turinys išreiškiamas kontrafaktiniais teiginiais jei būtų p, tai būtų q. Teisingumo ir referencijos teorijoje (S. Kripke, R. Montague, J. Hintikka) galimi pasauliai traktuojami kaip galima teiginio referencinė sritis – teiginiu reiškiama ne tik tai, koks pasaulis yra, bet ir koks gali būti. Galimų pasaulių sąvoka vartojama aiškinant prasmės ir intensionalias (nuomonė, tikėjimas ir kita) sąvokas.
L: R. Pavilionis Kalba. Logika. Filosofija Vilnius 1981; R. Carnap Der logische Aufbau der Welt Berlin 1950.