galiniñkas, lietuvių kalbos vardažodžių ir įvardžių linksnis, atitinkantis kitų indoeuropiečių kalbų akuzatyvą. Sakinyje galininkas dažniausiai siejamas su veiksmažodžiais ir žymi veiksmo objektą (ariu lauką), rezultatą (statau namą), jutimo, suvokimo ar kalbos turinį (matau mišką, jaučiu melą, pasakiau naujieną). Tam tikrų leksinių reikšmių daiktavardžių galininkas gali nusakyti ir laiką (naktį lijo), matą bei kiekį (pasitrauk truputį, svėrė kilogramą). Eidamas su tos pačios šaknies veiksmažodžiais galininkas juos pabrėžia, paryškina jų reikšmę (sapnavau sapną, vargom vargelį); tik retkarčiais siejamas su daiktavardžiais ar būdvardžiais (kelionė naktį, skolingas tris litus).
2352