galis
gãlis (Gallium; pagal atradėjo tėvynės Prancūzijos lotynišką vardą Gallia), Ga, periodinės elementų sistemos III A grupės cheminis elementas. Sidabriškai baltas blizgantis minkštas metalas. Ore pasidengia patvaria oksido plėvele. Cheminės savybės panašios į aliuminio. Aukštesnėje kaip 260 °C temperatūroje sausas deguonis galį oksiduoja iki oksido Ga2O3. Galis tiesiogiai sąveikauja su halogenais ir siera. Lėtai tirpdamas sieros ir druskos rūgštyse sudaro chloridą GaCl3 ir sulfatą Ga2(SO4)3, karštuose šarmų tirpaluose – amfoterinį hidroksidą Ga(OH)3. Randamas galio minerale galite CuGaS2, mažesniais kiekiais boksite, kituose aliuminio, cinko ir germanio mineraluose. Galis gaunamas gaminant aliuminį iš boksito, gryninamas elektrolize. Galio nitridas GaN, fosfidas GaP ir arsenidas GaAs – puslaidininkiai.
Galis naudojamas gaminant aukštos temperatūros termometrus, didelio atspindžio veidrodžius. Žemos lydymosi temperatūros galio lydiniai (skysti) naudojami kaip šilumnešiai branduoliniuose reaktoriuose, kaip lydieji elektros saugikliai. Intermetaliniai galio junginiai yra puslaidininkiai ir katalizatoriai.
Galį 1875 atrado Paulis-Émileʼis Lecoqas de Boisbaudranas (Prancūzija), tai buvo pirmasis iš elementų, kurių buvimą 1870 numatė D. Mendelejevas.
1
9