gãliškasis chorãlas, vienbalsis lotyniškasis liturginis giedojimas, gyvavęs Galijoje (dabar Prancūzija) 5–8 amžiuje. Turi nemažai panašumų su ambraziejiškuoju choralu ir mosarabiškuoju choralu. Notuotų gališkų liturginių rankraščių neišliko. Nemažai žinių apie gališkąjį ritą ir giedojimą yra Cezario Arliečio raštuose, Grigaliaus Turiečio veikale Historia Francorum bei Pseudogermano laiškuose. Yra išlikę sakramentarijų ir mišiolų su maldomis, bet be giesmių. Gališkosios tradicijos giesmių yra išlikę grigališkojo choralo repertuare. Kai kurios grigališkosios giesmės yra gališkos kilmės arba turi gališkojo choralo elementų (himnas Te Deum, antrosios dermės traktai ir gradualai ir kita). Pagal šiuos šaltinius nustatyta, kad per gališkąsias mišias giedota antifonos, psalmės, trisagionas, Kyrie eleison, Benedictus, Trijų vaikų giesmė (kaip ir ambraziejiškajame ir mosarabiškajame rite), responsorijus, Sanctus, Pater noster, Gloria.
Liturginių valandų struktūra buvo panaši į Romos kanono, tik dar būta papildomos valandos Lucernarium, giedotos leidžiantis saulei. Kaip ir kitur, šių valandų pagrindą sudarė psalmių, antifonų, responsorijų bei himnų giedojimas ir skaitinių rečitavimas. Gališkojo choralo, kitaip nei grigališkojo choralo, psalmės turėjo du rečituojamus tonus, t. y. po pusinės kadencijos giedota sekunda ar tercija žemiau.
2752