Gatgarbių pliakalnis, prūsų piliakalnis buvusioje Žuvininkų apskrityje, prie Galtgarbių dvaro, 2 km į vakarus nuo Drugėnų (dabar Pereslavskoje, Zelenogradsko rajonas, Kaliningrado sritis, Rusija), Sembos pusiasalio aukščiausioje vietoje (117 m aukščio) – Alkų kalvyne. Galtgarbių piliakalnis vadinamas Gailtegarbiu. Pasak padavimų, senovėje čia degusi amžinoji ugnis pavasario dievaičio garbei. Dar pasakojama, kad prūsų kunigaikščio Videvučio sūnus Samas paveldėjęs šias žemes ant Galtgarbių piliakalnio pasistatė pilį. Ordino laikais čia stovėjusi pilis vadinta Rinau. Galtgarbių piliakalnio aikštelė ovalo formos, 170 × 50 m dydžio, pakraščiuose sutvirtinta dviem 4–6,5 m aukščio pylimais ir grioviu. Aikštelės šiaurinėje pusėje išliko trečio pylimo liekanų. Galtgarbių piliakalnio vakarinėje papėdėje buvo gyvenvietė, apjuosta pylimu ir grioviu. 1329 Galtgarbių piliakalnis ir ant jo stovėjusi iš akmenų pastatyta pilis priklausė Sembos vyskupui J. Clare’i. Manoma, kad iki 1399 ji buvo sugriauta (pastatų liekanų išliko iki 1539). 1818 prie Galtgarbių piliakalnio pastatytas geležinis kryžius 1813–1815 karo aukų atminimui. Ant piliakalnio 1906 pastatytas Bismarcko bokštas, 1906–1939 švęsta Rasų šventė, buvo gausiai lankomas apylinkių gyventojų. Po Antrojo pasaulinio karo Galtgarbių piliakalnis pateko į karinio dalinio teritoriją. 1950 Galtgarbių piliakalnio žvalgomuosius tyrimus atliko F. Gurevič. Rasta 1,6 m storio kultūrinis sluoksnis, lipdytos ir žiestos keramikos.
377
-Gailtegarbis; Gailtegarbio piliakalnis; -kunigaikštis Videvutis; -Rinau pilis