galnės, žmogaus ir gyvūnų kūno dalys, skirtos palengvinti judėjimui sausumoje ar vandenyje. Jų efektyvumą didina prie griaučių prisitvirtinę raumenys. Iš bestuburių paprasčiausias galūnes turi žieduotosios kirmėlės. Tai parapodijos – dvišakos ektoderminės išaugos kiekvieno segmento šonuose. Nariuotakojams iš parapodijų išsivystė nariuotos galūnės, kuriomis jie ropoja, rausiasi, plaukioja, renka maistą, kvėpuoja; iš jų kartais išsivysto antenos, žandai, lytiniai organai ir kita. Chordiniai turi neporines ir porines galūnes. Primityviausiems chordiniams (iešmučiui) išilgai nugaros yra žema pelekinė raukšlė, kuri jungiasi su uodeginiu peleku; liemenyje išilgai pilvinės pusės – dvipelekinės raukšlės – metapleuros. Prie neporinių galūnių priskiriami žuvų pelekai – nugarinis (kartais keli), uodeginis ir analinis; prie porinių – žuvų krūtinės ir pilvo pelekai bei sausumos stuburinių priekinės ir užpakalinės pirštuotos galūnės. Porinės galūnės remiasi į pečių ir dubens juostas (lankus). Pečių juostoje dažniausiai būna pakaitiniai kaulai – nugarinėje dalyje mentė, pilvinėje dalyje korakoidas ir odos kilmės raktikaulis. Prokorakoidą dažniausia sudaro kremzlė. Mentę prie krūtinės ląstos pritvirtina raumenys, kiti kaulai remiasi į krūtinkaulį. Dubens juostoje visuomet būna klubakaulis, sėdynkaulis ir gaktikaulis; šie kaulai kartais suauga. Dubuo stiprus, tvirtai remiasi į stuburo kryžmens sritį. Abiejų pusių sėdynkaulių ir gaktikaulių apatinės dalys baigiasi simfize; dubuo kartu su stuburu sudaro uždarą kaulinį žiedą. Varliagyvių ir roplių priekinės ir užpakalinės galūnės statmenos išilginei kūno ašiai. Roplių pečių juostoje yra tarpraktikaulis. Paukščių abu raktikauliai suauga į vientisą šakutę; klubakauliai priaugę prie jungtinio kryžmens (iš 11–12 slankstelių), sėdynkauliai ir gaktikauliai yra nesuaugę. Daugumos žinduolių korakoidas sunykęs, dažnai pečių lankas (kanopinių, kai kurių plėšriųjų, banginių) be raktikaulio. Sausumos stuburinių galūnės penkiapirštės, susideda iš 3 skyrių. Priekinės galūnės žaste yra žastikaulis, dilbyje – alkūnkaulis ir stipinkaulis, plaštakoje (priekinėje letenoje) – riešas (iki 12 kaulelių), delnas (5 delnakauliai) ir 5 pirštai (2, 3, 4, 5 ir 3 pirštakauliai). Užpakalinės galūnės sandara panaši. Šlaunyje yra šlaunikaulis, blauzdoje – blauzdikaulis ir šeivikaulis, pėdoje (užpakalinėje letenoje) – čiurna (iki 12 kaulelių), slėsna arba padas (5 slėsnakauliai) ir 5 pirštai. Penkiapirštės galūnės sandara gali įvairuoti. Labiausiai kinta letenų sandara. Kai kurios jų dalys gali suaugti, susilieti, visai išnykti. Ypač pakito varlių, paukščių, arklių, šikšnosparnių, banginių galūnės. Gali visai išnykti užpakalinės galūnės (banginių ir sirenų), kartais ir priekinės (bekojų varliagyvių, gyvačių).
Žmogaus pečių lanką sudaro mentė ir raktikaulis. Paslankus pečių lankas didina rankos judesių amplitudę, svarbią darbo judesiams. Dubens lankas prisitaikęs atraminei funkcijai, susijusiai su stačia laikysena. Žmogaus galūnės yra viršutinės (rankos) ir apatinės (kojos). Nuo kitų sausumos stuburinių galūnių jos skiriasi tik specifiniais bruožais, kurie atsirado pradėjus vaikščioti stačiomis, nebesiramstant rankomis. Rankos prisitaikė dirbti, jos pasižymi judesių laisvumu. Plaštakos pirštai labai gerai išsivystę, nykštys savarankiškas. Plaštaka prisitaikė ėmimui ir darbui. Kojos ilgesnės, mažiau paslankios, pėda virto atramos organu.
3102