galvà (caput), viršutinė arba priekinė žmogaus ar gyvūno kūno dalis, kurioje susikoncentravę aukščiausieji nervų sistemos centrai, kai kurie jutimo organai ir kvėpavimo bei virškinimo sistemų pradiniai skyriai.
Žmogaus galva
Žmogaus galva dalijama į smegeninę dalį (galvos smegenys ir jas supanti smegeninė, uoslės, regos, pusiausvyros ir klausos organai) ir veidinę dalį. Jų riboje yra akiduobės. Smegeninė dalis didesnė. Veidinėje dalyje yra nosies ir burnos ertmės, kramtomieji ir mimikos raumenys. Galvą dažniausiai dengia plaukai.
Gyvūnų galva
Gyvūnų galvos formavimasis susijęs su judėjimu: jutimo organai ir jų centrai nervų sistemoje išsivystė gyvūno kūno burniniame gale, kuris, judant gyvūnui, susidurdavo su vis nauja aplinka. Neišryškėjusi, nediferencijuota priekinė kūno dalis vadinama galviniu galu. Jį turi dauguma kirmėlių, galvachordžiai (iešmutis). Diferencijuotą galvą turi kai kurie moliuskai, nariuotakojai. Ją sudaro keli susilieję priekiniai kūno segmentai. Iš chordinių ryškiai diferencijuotą galvą turi stuburiniai. Jų galvos smegeninėje dalyje yra galvos smegenys, uoslės, regos ir klausos organai. Visceralinėje dalyje yra burna ir ryklė su žiaunomis, kurių griaučius sudaro žandinis, poliežuvinis ir žiauniniai lankai. Apskritažiomenių ir žuvų galva nejudamai sujungta su stuburu. Sausumos stuburinių galva judri, nes išsivystė kaklas, tarp kaukolės ir stuburo susiformavo sąnarys, kuris leidžia galvą sukioti ir lankstyti. Labai judri yra paukščių ir daugumos žinduolių galva dėl jų nervinės veiklos ir jutimo organų.
3102