galvakõjai moliùskai (Cephalopoda), moliuskų (Mollusca) tipo bestuburių gyvūnų klasė. 2 poklasiai: keturžiauniai (Tetrabranchia) ir dvižiauniai (Dibranchia); apie 660 dabar gyvenančių ir apie 10 000 išmirusių rūšių. Keturžiauniams priklauso gyvenantys nautilidai ir iškastiniai amonitai, dvižiauniams – gyvenančios sepijos, kalmarai, aštuonkojai ir iškastiniai belemnitai. Galvakojai moliuskai gyvena jūrose, daugiausia šiltose, aktyviai plaukioja atviruose vandenyse, yra ir planktoninių. Kai kurie galvakojai moliuskai (vampyriniai kalmarai) aptinkami iki 3000 m gylyje.
paprastasis kalmaras (Loligo vulgaris)
Kūnas dvišalės simetrijos, nuo 7 cm (paprastosios spirulės) iki daugiau kaip 20 m (gelminio architeučio) ilgio, daugumos galvakojų moliuskų – plikas. Kai kurie galvakojai moliuskai (pvz., sepijos, kalmarai) po oda turi kriauklės likučių; iš dabartinių galvakojų moliuskų išorinę kriauklę turi nautilas Nautilus pompilius. Galvoje, aplink burną, yra 8–10 čiuptuvų (rankų), kurie yra pakitusi priekinė kojos dalis; ant jų daug siurbtukų ir raginių kabliukų. Čiuptuvais galvakojai moliuskai gaudo žuvis, vėžiagyvius, kitus moliuskus, juda. Grobį plėšo į papūgos snapą panašiais žandais, turi radulę (padeda susmulkinti maistą) ir gerai išsivysčiusias į stuburinių panašias akis. Liemenį gaubia odos raukšlė – mantija. Po ja yra mantijos ertmė, į išorę atsiverianti siaura anga – piltuvu, kuris yra pakitusi užpakalinė kojos dalis. Galvakojai moliuskai juda užpakaliu į priekį reaktyviniu principu: į mantijos ertmę patekęs vanduo suspaudžiamas mantijos raumenų ir išstumiamas per piltuvą. Galvakojai moliuskai turi gerai išsivysčiusią kraujotakos ir nervų sistemą, jutimo organus, galvos smegenis, kurias gaubia kremzlinė kaukolė.
galvakojo moliusko kūno sandaros schema: 1 – akloji žarna, 2 – rudimentinė kriauklė, 3 – pelekas, 4 – lytinė liauka, 5 – inkstas, 6 – rašalo liauka, 7 – mantija, 8 – analinė anga, 9 – pailgėję čiuptuvai, 10 – siurbtukas, 11 – čiuptuvas, 12 – akis, 13 – piltuvas, 14 – kepenys, 15 – žiaunos
nautilas Nautilus pompilius
Skirtalyčiai. Spermatozoidai kaupiasi kapsulėse (spermatoforuose), kurias patinas pakitusiu čiuptuvu (hektokotiliu) įleidžia į patelės mantijos ertmę. Apvaisintus kiaušinius juostomis pritvirtina prie povandeninių daiktų. Apsisaugoti nuo priešų kalmarai ir aštuonkojai turi rašalinę liauką, išskiriančią tamsų maskuojantį skystį. Kalmarai, sepijos, aštuonkojai yra verslo objektas, jais minta jūriniai žinduoliai (pvz., kašalotai). Galvakojai moliuskai gali būti naudojami įvairiems eksperimentams, nes lengvai apmokomi. Svarbūs paleozojaus ir mezozojaus darinių stratigrafijai. Iškastiniai galvakojai moliuskai aptinkami nuo kambro. Paleozojuje vyravo galvakojai moliuskai su išorine kriaukle (pvz., nautilidai, amonitai). Seniausiųjų galvakojų moliuskų su vidine kriaukle (pvz., belemnitų) aptinkama nuo ankstyvojo karbono. Mezozojuje atsirado dabartinių galvakojų moliuskų protėviai.
Lietuvoje amonitų fosilijų randama juros sistemos uolienų Ventos atodangose prie Papilės, belemnitų – kreidos sistemos uolienų sluoksniuose.
-moliuskai