galvanizacija

galvanizãcija (pagal L. Galvani pavardę), gydymas nuolatine žemos įtampos (30–80 V) ir mažo stiprio (iki 50 mA) elektros srove; elektros terapijos metodas. Ant švarios sveikos odos dedami drėgni tarpikliai, ant jų – elektrodai, sujungti su galvanizacijos aparatu. Elektros srovė dirgina odos receptorius. Šis dirginimas sukelia vietinę odos reakciją, veikia gilesnius audinius, esančius po elektrodu: juose keičiasi jonų koncentracija, judėjimo kryptis, ląstelėse vyksta sudėtingi elektrochem. procesai. Dėl to organai gauna daugiau kraujo, gerėja nervų sistemos reguliacinės funkcijos, greitėja medžiagų apykaita, sparčiau gyja pažeisti nervai ir raumenys, mažėja skausmas. Galvanizacijos procedūros būna vietinės, segmentinės ir bendrosios. Gydoma nervų sistemos, raumenų ligos, ypač vegetacinės nervų sistemos sutrikimai.